Tačiau Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos neturėtų optimistiškai įkvėpti ir kitų nemažas ambicijas viešai reiškiančių kandidatų: nemaža dalis visuomenės beveik nėra girdėję apie bent 5 šaliai vadovauti užsimojusius asmenis.
Palankiausiai tarp visų ketinančių siekti šalies vadovo posto yra vertinamas dabartinis prezidentas G. Nausėda. Apie jį teigiamai atsiliepia 79 proc. apklausoje sudalyvavusių respondentų. Dar 14 proc. teigia, kad apie antrosios kadencijos siekiantį G. Nausėdą negali pasakyti nieko gero.
Savo ruožtu viena iš realiausių dabartinio prezidento konkurenčių laikoma premjerė I. Šimonytė rikiuojasi palankaus vertinimo reitingo dugne. Antrą kartą laimę šalies vadovo rinkimuose bandysianti politikė palankiai vertinama vos 23 proc. gyventojų, o 72 proc. piliečių apie konservatorių kandidatę atsiliepia neigiamai.
2023 m. gruodžio 15-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, antroji palankiausiai vertinamų politikių sąraše – socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ją palankiai vertina 59 proc. gyventojų, o 30 proc. laikosi priešingos nuomonės. Tiesa, nors reitingų lentelėje V. Blinkevičiūtė gali pasigirti antrąja vieta, atskleisti savo ketinimų šiais metais vyksiančiuose net trijuose rinkimuose neskuba. Europos Parlamente dirbanti politikė išlaiko intrigą. Tiesa, tiek socialdemokratų partijos, tiek apskritai neformaliuose politikų būreliuose kone užtikrintai kalbama – V. Blinkevičiūtė į prezidentus nepretenduos, ji pasirinks ramų politikavimą iš jai jau įprasta tapusios europarlamentarės kėdės.
Palankiai vertinamas ir į prezidento postą nusitaikęs advokatas Ignas Vėgėlė. Jį palankiai vertina 43 proc. apklausose dalyvavusių respondentų, o 35 proc. respondentų sako, kad apie pandemijos metu išgarsėjusį veikėją turi neigiamą nuomonę.
Antisemitizmu kaltinamas ir apie dalyvavimą prezidento rinkimuose neseniai pranešęs Remigijus Žemaitaitis turi tokį patį teigiamą palaikymą. Tiesa, panašus gyventojų procentas (37 proc.) apie šį skandalingą politiką pasisako neigiamai.
Su panašiu palaikymu reitingų lentelėje rikiuojasi ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Į šalies vadovus pretenduojantį parlamentarą palankiai vertina 38 proc., o 43 proc. – laikosi priešingos nuomonės.
Neigiamą palankių ir nepalankių vertinimų santykį turi ir „valstiečių“ iškeltas Aurelijus Veryga. Palankiai apie buvusį sveikatos apsaugos ministrą atsiliepia 36 proc., o 51 proc. jį vertina neigiamai.
Dalies kandidatų visuomenė beveik nežino
Tačiau, kaip rodo praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa, tarp pretendentų siekti šalies vadovo posto esama ir tokių, kurių nemaža dalis visuomenės net nežino. Pavyzdžiui, 40 proc. respondentų teigė, kad dar nebuvo girdėję apie šaliai vadovauti užsimojusį Zenoną Andrulėną. Visgi 10 proc. apklaustųjų apie jį atsiliepė teigiamai, o 22 proc. – neigiamai.
Ne itin viešojoje erdvėje atpažįstamas ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujamos partijos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas. 36 proc. gyventojų sako, kad apie tokį politiką nėra nieko gyvenime girdėję. Tiesa, 15 proc. G. Jeglinską vertina palankiai, o 22 proc. turi priešingą nuomonę.
Nepaisant anksčiau eitų pirmininko pareigų Konstituciniame Teisme, gana nemaža dalis Lietuvos piliečių nežino ir Laisvės partijos kandidato – Dainiaus Žalimo. 23 proc. respondentų tvirtino, kad apie jį nieko nebuvo girdėję, palankiai jį įvertino 28 proc., o 22 proc. apie į politiką pasukusį profesorių pasisakė kritiškai.
Populiarumu pasigirti negali ir savarankiškai išsikėlęs kandidatas, gydytojas Eduardas Vaitkus. 30 procentų tokio kandidato nežino, 19 proc. vertina nepalankiai, o 24 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų tikino, kad turi teigiamą nuomonę. Panašiai gyventojai pasisako ir apie buvusį kariuomenės vadą Valdą Tutkų: 17 proc. tokio kandidato nežino, 33 proc. vertina teigiamai, o 26 proc. palankiai.
Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 d.
Apklausa vyko 2023 m. gruodžio 15 – 30 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių, apklausa vyko 110 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1proc.
