Kai opozicinės frakcijos pakvietė ministrę į posėdį, A. Bilotaitė atvykti atsisakė, bet nepateikė jokių rimtų motyvų ir tiesiog pasiūlė klausimus pateikti raštu. O kai plenariniame posėdyje opozicijos politikai ministrės paprašė stoti į tribūną ir atsakyti į klausimus ad hoc, A. Bilotaitė ėmė reikalauti pagarbos, bet užsispyrė ir niekur nėjo. Visa ši įvykių karuselė įsiutino opozicines frakcijas, bet A. Bilotaitė liko nesuprasta ir tarp kolegų konservatorių.
Kaip pasakoja politikai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bandė ministrę įkalbėti pasinaudoti puikia situacija išdėstyti savo argumentus, bet įtikinti kolegės jam akivaizdžiai nepavyko.
„Nelabai kas ją supranta. Girdėjau salėje, kad ji sakė, neisiu aš čia jiems ir nesiaiškinsiu. L. Kasčiūnas tikriausiai rekomendavo, kad nueik ir atsakyk į tuos klausimus. Tokia nuotaika yra, kad čia viskas okei, kas čia blogai? Juk padarėm, kad valstybei būtų gerai. O jinai čia kažko į tuos krūmus dėjo, nesuprasi dėl ko. Mes ne iki galo suprantam. Būtų nuėjusi į frakcijas, nereikėtų eiti į tribūną. O dabar ją kviečia į tribūną, tai labiau baisu. Reikėjo nueiti ten ir aiškintis. Bet ji ten karčios patirties turi, matyt, jai kažkaip nesiseka“, – pečiais gūžčiojo vienas konservatorių politikas.
Labai gali būti, kad A. Bilotaitės nenoras atsakyti į opozicijos klausimus susiformavo po nelabai sklandaus bandymo paaiškinti, kodėl atleidžiamas buvęs Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius. Tame posėdyje A. Bilotaitė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis šaukė vienas ant kito.
„Ji įsivarė save į kampą. Matyt, dėl patirties, kuri buvo su R. Pociumi, ministrė priėmė principinį sprendimą, kad pas opozicijos frakcijas neis. Aš spėju, kad toks sprendimas padarytas, nes anksčiau opozicijos frakcijų posėdyje susikalė viešai ir visi viską ištransliavo. Bet su komunikacija A. Bilotaitei ne kažką, nes tu gali sakyti, kad ateisiu į visus formatus pagal Seimo Statutą, kur jau tribūnoje nebegali daryti tokio paties cirko kaip kad rėkti į veidą frakcijoje prieš kameras. Bet tai reikia padaryti, kad neatrodytų, jog vengi klausimų... Juo labiau, mes ir frakcijoje kalbėjome, jog mūsų pozicija yra paaiškinama, žmonės ją tikrai supras“, – sakė kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Politikas stebėjosi, kad A. Bilotaitės patarėjai po praėjusio karto, kai ministrė lankėsi opozicijos frakcijos posėdyje ir nusvilo planuoja, patarė ministrei neiti daugiau į tokio formato susitikimus, bet nepagalvoja, jog klausimai dėl to niekur nedings ir tai dar labiau skatina puolimą prieš ministrę.
Tuo metu opozicinės frakcijos tariasi dėl apkaltos vidaus reikalų ministrei A. Bilotaitei ir bandys įrodyti, kad Konstituciją ministrė pažeidė tyčia ir žinodama, jog tam tikros nuostatos prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, o gavusi perspėjimus iš tarptautinių organizacijų, nacionalinių institucijų nereagavo.
Ketvirtadienį opozicinės frakcijos iš naujo sieks pakviesti vidaus reikalų ministrę į tribūną ir bandys užduoti rūpimus klausimus.
Rengia apkaltą
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Vytautas Bakas jau parengė teikimą pradėti apkaltos procesą A. Bilotaitei, ketvirtadienį Seimo opozicinės frakcijos ketina susitarti, kuria kryptimi eiti. Norint pradėti apkaltos procesą reikia surinkti bent 36 Seimo narių parašus, bet pabaigti jį kur kas sunkiau.
„Tekstas apkaltai yra parengtas, jis derinamas su visomis opozicinėmis partijomis“, – portalui tv3.lt sakė V. Bakas.
Remiantis parengtu tekstu, apkaltos rengėjai mano, jog A. Bilotaitė nuo 2021 m. liepos 2 dienos iki šiol neteisėtai, šiurkščiai pažeisdama Konstituciją organizavo ne mažiau nei 4577 vyrų, moterų ir vaikų neteisėtą sulaikymą ir laisvės atėmimą.
Vidaus reikalų ministerija, kuriai vadovauja A. Bilotaitė, yra laikoma pagrindine Konstitucijai prieštaraujančių Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų iniciatore ir rengėja. Pasak parengto teksto, ministrė nepaisė vėlesnių oficialių Europos Sąjungos institucijų ir pareigūnų, nacionalinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų įspėjimų ir išvadų, kad teikiamos pataisos nėra suderinamos su tarptautine ir nacionaline teise.
Pavyzdžiui, perspėjimus 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė Europos Komisijos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič, 2021 m. rugpjūčio 18 d. – Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2021 m. lapkričio 16 d. – vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, 2021 m. lapkričio 17 d. – Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą, 2021 m. lapkričio 25 d. – Jungtinių Tautų Specialusis pranešėjas migrantų žmogaus teisių apsaugos klausimais, 2022 m. birželio 27 d. – „Amnesty International“.
A. Bilotaitė taip pat kaltinama, kad teikdama Seimui svarstyti Konstitucijai prieštaraujančias įstatymų pataisas nurodė klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie suderinamumą su tarptautine ir Europos Sąjungos teise, taip pat su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais.
Iš esmės dokumentu siekiama įrodyti, kad A. Bilotaitės vadovaujama ministerija tyčia pateikė pataisas Seimui, kurios prieštaravo Konstitucijai, bei nereagavo į vėlesnius perspėjimus, kad įstatymo nuostatos neatitinka nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės.
„Šiuo atveju svarbu, kad Konstitucija buvo pažeista ne šiaip neatsargiai priimant sprendimą, bet svarbi aplinkybė yra ta, jog Konstitucija buvo pažeista šiurkščiai konkrečiais vidaus reikalų ministrės, kuri yra ir Seimo narė, veiksmais. Seimas privalo reaguoti į šiurkščius Konstitucijos pažeidimus, nes, priešingu atveju, Lietuvoje niekas negalės jaustis saugus, jei bus galima be teismo, be kaltinimų, be galimybės uždaryti į kalėjimus ilgiems mėnesiams. Tam, kad tokių precedentų nebūtų ir politikams nekiltų net noro imtis tokių veiksmų, Seimas privalo reaguoti į tokio pobūdžio prigimtinių žmogaus teisių pažeidimus bei Konstitucijos pažeidimus, susijusius su asmens laisvės neliečiamybe. Ir kalbama jau ne apie pabėgėlius, o apie patį principą, kad žmonės negali būti sodinami į kalėjimą be teismo, be tyrimo, kaltinimo ir galimybės gintis“, – teigia parlamentaras V. Bakas.
„Mano nuomone, vidaus reikalų ministrė sąmoningai, tyčia, turėdama informacijos iš tarptautinių organizacijų, iš Europos Komisijos žmogaus teisių komisarės, kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų apie tai, kad asmens sulaikymas be teismo bus tarptautinės ir nacionalinės teisės pažeidimas, vis tiek rengė ir teikė antikonstitucinius įstatymus“, – reziumavo politikas.
Apkaltos procesas yra ganėtinai sudėtingas. Apkalta gali būti inicijuojama, jeigu įtariama, kad politikas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ar padarė nusikaltimą. Pradėti apkaltą užtenka 36 parašų, bet toliau Seimas balsuoja, ar sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri jau visam Seimui pateikia savo verdiktą, ar reikia pradėti apkaltą, ar nereikia. Dėl komisijos išvadų balsuojama visame Seime. Jeigu nutariama, kad apkaltą pradėti būtina, tuomet Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą, kuris įvertina, ar konkretūs veiksmai iš tiesų reiškia šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą. Tačiau net ir tai ne pabaiga. Net Konstituciniam Teismui nutarus, jog buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, Seimas balsuoja ir asmuo gali būti pašalintas iš pareigų ar panaikintas Seimo nario mandatas tik surinkus 85 balsus.
Teisininkas: tai politinis žaidimas, pagrindo apkaltai nėra
Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius teigia, kad pagrindo A. Bilotaitės apkaltai nėra, nes Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo nuostatas priėmė ne A. Bilotaitė, o Seimas. Seimo nariai turi teisę inicijuoti bet kokias pataisas, netgi labai kvailas ir antikonstitucines, už tai nėra baudžiama. Seime turi įsijungti teisiniai mechanizmai, kurie kvailas ar antikonstitucines nuostatas atsijoja ar transformuoja, bet kartais vis tiek pasitaiko klaidų, o Konstitucinis Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad tam tikri teisės aktai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Apkalta galima tik už veiksmus, kuriais asmuo konkrečiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ar padarė nusikaltimą. Tai dabar kokiais veiksmais ji šiurkščiai pažeidė Konstituciją? Kiekvienas Seimo narys turi konstitucinę teisę inicijuoti bet kokį įstatymą. Tai jeigu inicijuoja įstatymą,jis realizuoja, įgyvendina savo konstitucinę teisę, bet toliau įsijungia mechanizmai, kurie turi patikrinti, ar tas įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, yra komitetų posėdžiai, yra plenariniai posėdžiai, trys svarstymai, pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Įstatymus priima Seimas. Tai dabar jeigu Seimo narys pateikė kažkokį kvailą įstatymą, antikonstitucinį įstatymą... Pažiūrėkite, kiek tokių įstatymų įregistruojama, netgi Konstitucijos pataisų, kurios nedera su Konstitucija. Tai už tai, kad Seimo narys įgyvendina savo teisę ir inicijavo įstatymą, tegul ir kvailą, tegul antikonstitucinį, jokia apkalta negalima“, – teigė V. Sinkevičius.
Pašnekovas netgi atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. buvo pripažinęs, jog Sauliaus Skvernelio Vyriausybei po prezidento rinkimų įgaliojimai buvo suteikti netinkamu būdu, bet pažymėjo, jog ministrų kabinetas gali baigti kadenciją.
„S. Skvernelio visa Vyriausybė apskritai veikė antikonstituciškai, ir ką? Tai ar S. Skvernelis atsistatydino? Ar apkalta jam už tai galėjo būti?“, – juokavo V. Sinkevičius.
Danijoje buvusi ministrė nuteista
Danijoje buvusi imigracijos ir integracijos ministrė Inger Stojberg iš Danijos liaudies partijos buvo nuteista dviem mėnesiams kalėjimo, kai teismas ją pripažino kalta dėl tyčinio kai kurių prieglobsčio prašytojų sutuoktinių porų išskyrimo, kai žmonos buvo nepilnametės.
2016 metais 23 prieglobsčio prašytojų poros, kurių amžiaus skirtumas buvo nedidelis, bet žmonos nebuvo sulaukusios 18 metų amžiaus, buvo išskirtos ir apgyvendintos skirtinguose centruose neįvertinus jų situacijos individualiai. Įgyvendinant šiuos atskyrimus buvo sekama ministrės duotomis instrukcijomis. Ministrė teisinosi, kad norėjo apsaugoti pilnametystės nesulaukusias moteris.
