Naujienų portalas tv3.lt pristato ciklą „Kandidatų portretai“, kuriame kviečiame susipažinti su kandidatais į Vilniaus miesto mero postą. Vienodi klausimai – skirtingi atsakymai: nuo miesto vizijos iki mėgstamiausių knygų ir filmų.
Didžiausia Vilniaus problema
Tai, ką šiandien sako vilniečiai: kamščiai, gatvių būklė, viešasis transportas ir jo kokybė, stovėjimo vietų trūkumas prie daugiabučių namų, miesto centre, galimybės ramiai nuvežti vaikus į mokyklą, darželį ir vakare pasiimti.
Didžiausias Vilniaus privalumas
Vilniaus privalumas yra tas, kad tai yra puikus miestas, kuriame gyvena puikūs žmonės, kurie myli savo miestą. O kai žmonės myli vietą, kurioje gyvena, visi darbai yra įmanomi ir viskas yra padaroma.
Pirmas darbas tapus meru
Neišsiplėsti nėra paprasta, bet paminėsiu tezėmis. Pirmiausia, savivaldybės administracinė pertvarka. Pasikeitė įstatymas, mero įgaliojimai visai kiti yra. Be to, šiandieninė struktūra yra labai neefektyvi, biurokratiška, dėl to stringa daugelis Vilniuje daromų dalykų.
Toliau visas dėmesys visiems projektams, kurie šiandien yra parengti, leidimai statyboms yra, tai tų darbų pradžia. Kalbu apie Nemenčinės plento tąsą iki miesto ribos, dviejų lygių aikštelė prie Operos ir baleto teatro, kiti darbai, kur turime projektus.
Ir, aišku, švietimo dalykai. Perkūnkiemio bendruomenė, Tarandės bendruomenė jau daug metų prašo mokyklos. Šiuo atveju, mes neskelbtume naujų projektavimo konkursų, nes yra puiki Balsių mokykla, kurios projektas priklauso Vilniaus miestui. Mes tada išvengtume ilgų projektavimo konkursų ir galėtume pastatyti Tarandėje ir Perkūnkiemyje mokyklas.
Ko trūksta Vilniui, kad būtų kaip didžiosios Europos sostinės: Paryžius, Londonas, Berlynas?
Pirmiausia, ambicijos, pasitikėjimo savo jėgomis, noro atsiremti į didingą miesto istoriją. Aišku, miesto valdžios, kuri būtų ūkiška, orientuota į rezultatą, tikslus, o ne viešųjų ryšių akcijas ir konfliktų kūrimą. Svarbiausias dalykas, kad Vilniaus mieste būtų kuo mažiau konfliktų tarp skirtingai matančių ir mąstančių.
Nauja viešojo transporto rūšis: metro, tramvajus – už ar prieš?
Vienareikšmiškai už. Mūsų programoje yra du prioritetai, vienas iš jų – viešojo transporto kokybė. Šiandieninė situacija, kuri rodo, kad nuo 2015 metų, nepaisant atnaujinto viešojo transporto, kelionių skaičius viešuoju transportu mažėja.
Priežasčių yra daug, aš visų dabar neminėsiu, bet akivaizdu, kad Vilniui reikalinga nauja viešojo transporto sistema. Vilnius yra vienintelė sostinė Europoje, neskaitant Reikjaviko, kuris yra labai mažas miestas, kuri neturi modernaus greitojo tramvajaus.
Mūsų plane yra numatyta pradėti tiesti pirmąją tramvajaus liniją, juo labiau, kad 2014 metais jau buvome parengę projektus pirmajai tramvajaus linijai nuo Santariškių iki Geležinkelio stoties. Jis galėtų būti vienbėgis, dvibėgis, yra ir kitų šiandien technologijų. Tai šiandien yra būtina, kuri kokybiškai išvežtų tuos didžiuosius keleivių srautus, kurie šiandien Vilniaus mieste egzistuoja.
Antra priemonė būtų naujovė. Ant Šeškinės kalno statomas didžiulis daugiafunkcis kompleksas, kuriame ir futbolo stadionas, kurio vietų skaičių didintume iki 18 tūkst. Tai šį kompleksą sujungtume oro linija, kažkas panašaus egzistuoja Druskininkuose, aišku, būtų daug didesni transportavimo pajėgumai, su miesto centru. Pirma stotelė Šeškinė, antra stotelė – Konstitucijos prospekto pradžia prie požeminės perėjos, trečia stotelė – Europos aikštė. Ši linija sujungtų miesto centro dalį su Šeškinės ir kitais aplinkiniais rajonais. Šiam projektui nereikia didelių lėšų ir laisvos žemės.
Mėgstamiausia Vilniaus vieta
Jų tikrai yra daug, bet man labai patinka kiekvienais metais rugsėjo 1-ąją su vaikais pakilti į Gedimino bokštą. Aišku, dabar vaikai užaugo ir ta tradicija nebe tokia. Bet užlipti į Gedimino bokštą ir apžvelgti Vilnių, kaip jis keičiasi, kaip jis atrodo, yra labai emociškai stipru. Gedimino bokšto aikštelė yra ta vieta, kuri parodo miesto istoriją, miesto didybę ir miesto ateitį, nes matai, kas vyksta dešiniajame Neries krante, kyla naujasis miesto centras, kuris pradėtas mano ir mano komandos dar 2000-aisias.
Mėgstamiausia knyga
Jų irgi yra daug. Man labai patinka Jono Meko pasakymas, kada kažkas jo paklausė viename susitikime, kas yra jūsų mylimiausias menininkas. Jo atsakymas buvo labai geras: „Kodėl aš kažką turėčiau sumažinti iki vieneto.“ Vieną knygą būtų sudėtinga įvardinti. Dabar paskutiniu metu labai žaviuosi Henry Kissingerio „Diplomatija“, kuri labai aktuali, netgi vertinant dabartinę situaciją Ukrainoje. Labai stipri knyga.
Man visą laiką patiko filosofinės knygos, dažnai pavartau Senekos „Laiškai Lucilijui“. Taip pat galiu paminėti praktinę literatūrą, tokią kaip „Juodoji gulbė“, Yuvalio Noah Harario knygos, Jordano Petersono knygos. Šiais laikais yra labai daug gerų knygų. Aišku, reikia turėti laiko ir gilinimosi, nes daugumos tų knygų negali prabėgti, turi gilintis, ką tu skaitai.
Knyga, kurios niekam nerekomenduotumėte
Vau, čia stiprus klausimas. Tokios knygos aš nebaigiu, aš ją numetu į šoną, jeigu man tokia pasitaiko. Bet yra kažkas pasakęs, kad žmogus per gyvenimą gali perskaityti du tūkstančius knygų. Čia yra labai geras Senekos patarimas, kad kai perskaitote gerą knygą, prieš pradėdamas skaityti naują knygą, pagalvokite, ar nereikėtų gerą knygą perskaityti iš naujo. Stengiuosi vadovautis šia taisykle.
Mėgstamiausias filmas
Paminėsiu iš paskutinių, kurie man labai įstrigę yra. Visi kultinio režisieriaus Paolo Sorrentino filmai. Man labai patinka „Jaunasis popiežius“, „Jaunystė“. Labai patinka filmas „Geri metai“ su Russellu Crowe, kuriame pagrindinis veikėjas dirba banke, paveldi vynuogyną ir pasirenka vynuogyną. Labai romantiškas filmas vakarui prie vyno taurės. Taip pat labai patiko paskutinis filmas su Leonardu DiCaprio „Don't Look Up“, labai aktualus šiandien filmas.
Neseniai buvau „Pasakos“ kino teatre ir žiūrėjau „Liūdesio trikampis“. Juo labiau, įdomu tai, kad to filmo scenos buvo filmuojamos legendinėje jachtoje „Christina O“, kuri priklausė Aristotle‘iui Onassis. Man teko joje būti. Woody Harrelsonas, kuris vaidina filme kapitoną, buvo svečias mano namuose. Tai toks ir asmeninis sentimentas. Labai stiprus filmas, norisi antrą kartą pažiūrėti.
Kokia daina skambės, jei laimėsite mero rinkimus?
Manau, kad skambės mano rytinis himnas, kurį aš dažnai, ypač, jei važiuoju automobiliu, paleidžiu. Tai grupės „Queen“ daina „It's A Beautiful Day“. Puikus rytas, saulė kyla, paukščiai čiulba ir and no-one's gonna stop me now... Niekas manęs nesustabdys dabar. Čia yra mano gyvenimo himnas, ryto kūrinys. Manyčiau, kad jis tiktų tokia proga.
Dienos darbai baigti, kokį vakarą rinktumėtės?
Man gal labiau patiktų kalbėti apie savaitgalio tobulo ryto scenarijų. Vakare dažniausiai grįžti, pasportuoji, pažiūri filmą, ar baigi dar darbus. Bet mes turime tobulus rytus. Tobulas rytas yra sekmadienį, kai iš lovos neišlipame iki kokios 13 ar 14 valandos. Nors keliuosi anksti, bet mes būname lovoje, skaitome, valgome pusryčius, žiūrime televizorių, žiūrime kokias įdomias laidas per „Youtube“, diskutuojame, vėl užmiegame.
Taip, tarp kitko, sutikau naujus metus. Gruodžio 31 d. neišlipome iš lovos iki kokios 14 valandos, visą dieną buvome namuose, šventėme namuose dviese, tik vidurnaktį išėjome prie Kalėdų eglutės ir vėl kitą dieną buvome lovoje.
Tai yra tobula. Skaitai, dirbi, viską darai lovoje. Kažkur mačiau, kad lova gali būti darbo kabinetas. Net jau turiu dizainą žymių žmonių, kurie visą gyvenimą dirbo lovoje. Lova padaryta taip, kad šalia telefonas, kavos aparatas, televizorius įmontuotas. Tu neišlipi iš lovos. Visai neblogas variantas (juokiasi).
Užaugęs norėjau būti...
Lengviau atsakyti, kuo aš nenorėjau būti. Norėjau būti policininku, norėjau būti krepšininku, norėjau būti keliautoju, laivo kapitonu, kariškiu, miškininku, net stojau į miško ūkio technikumą, norėjau būti gamtininku. Visą tai man, kažkuria prasme, apjungė žurnalistika. Jeigu žiūrėtume į žurnalistiką plačiai, tai žurnalistas turi galimybę įsikūnyti į bet kurį personažą, jo gyvenimą, darydamas istoriją apie jį. Todėl pasirinkau žurnalistiką, tikrai nesigailiu. O visą kitą įvyko mokantis gyvenimo universitetuose. Planų tapti meru niekada neturėjau.
