Senjoras Virginijus turguje pardavinėja savo drožinius. Vyras sako neįsivaizduojantis, kaip tektų išgyventi iš savo 300 eurų pensijos. Tad už tokį mažą suvenyrinį kirvuką iš pirkėjų prašo 8 eurų. Turėdamas daug laisvo laiko, bet mažai pinigų, vyras tik pradėjo šį versliuką, bet viliasi įsukti ir bent kiek prisidurti prie pensijos.
„Vieną kartą bandžiau skaičiuoti, per mėnesį gal 10 eurų pelno gavosi. Atmetus visus galandinimo, virinimo atsiima, kelionė, tik 10 eurų liko", – teigė senjoras Virginijus.
Būtent senjorai šiuo metu daugiausiai priversti gyventi žemiau skurdo ribos. Kainos kyla, išlaidų daugėja, o pensijos atsilieka ir skurdo įveikti nepadeda.
„Nepadeda daugiau žmonėms išlipti iš skurdo, nepadeda žmonėms įsitraukti į darbo rinką, patenkinti savo poreikių. Audito metu analizavome, kokios priežastys lemia socialinių išmokų neefektyvumą, sistemos nepakankamą efektyvumą", – tikino Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
Pasirodo, savivaldybės net 100 mln. eurų pernai sutaupė, nors galėjo šiuos pinigus padalinti skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms. Skurdžiausiai gyvenantiems padalinus šią sumą, kas mėnesį žmogus gautų papildomai po 30 eurų. Savivaldybės teisinasi, esą skurstantys žmonės papildomus porą dešimčių eurų tiesiog pravalgytų, tad nusprendė naudingiau investuoti.
„Įstatyme nurodyta 12 punktų, pagal ką gali lėšas panaudoti savivaldybės. Pagalba rizikos šeimoms, pagalba vaikams rizikos šeimose, neįgaliųjų reabilitacijai, socialinio būsto pirkimui, renovavimui, bendruomenių rėmimui", – šnekėjo Savivaldybių asociacijos atstovė Audronė Vareikytė.
Valstybės kontrolės nuomone, toks skurstantiems skirtų pinigų taupymas – nepateisinamas. Jei jau nedidina skurstantiems pašalpų, anot valstybės kontrolės, savivaldybės galėtų suteikti bent jau daugiau nemokamų paslaugų.
„Savivaldybės tuos pinigus panaudodavo visiškai kitiems tikslams, įrodydavo, kad tai socialinės srities tikslai. Bet mes turėdavome gatvių tiesimus, trinkelių klojimus, čia buvo pati blogiausia situacija", – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
O štai socialinės srities ekspertai vyriausybei priekaištauja, kad pensijų didinimas atsilieka nuo valstybės galimybių. Esą pensijų indeksavimo įstatymas nebeatitinka žmonių poreikių, mat algos didėja po 10 proc. kasmet, o pensijos – vos 7 proc. ir vis labiau tolsta.
„Jei norime kovoti su skrudu, pirmiausia turime sutvarkyti perskirstymo sistemą. Mūsų ekonomika gali garantuoti žymiai aukštesnes pajamas. Vidutiniškai galima mokėti šiandien 150 eurų daugiau", – aiškino ekonomistas Boguslavas Gruževskis.
„Pensijos auga lėčiau negu algos. Pensijų indeksavimas yra 7,6 proc, o atlyginimų augimas 9 proc. Reiškia, tarp dirbančiųjų galima tikėtis, kad skurdas toliau mažės, o tarp pensininkų – ne", – antrino ekonomsitas Romas Lazutka.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovai teisinasi, kad pastaruoju metu jų prioritetas buvo padėti vaikus auginančioms šeimoms, o pensininkams turėjo pakakti kasmetinio indeksavimo pagal įstatymą. O jei senjorai nori didesnių pensijų, tegu neprieštarauja naujiems mokesčiams.
„Labai aiškiai visa vyriausybė, Seimas, dauguma susitarė, kad mes investuojame į vaikus, vaikų skurdo problematiką. Dabar kitas žingsnis yra rinktis kitą grupę, kuriai reikia reikšmingos pagalbos. Jei atsiranda naujas mokestis, jis nukreipiamas į pensijas", – kalbėjo viceministras Eitvydas Bingelis.
Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Kad patenkintų minimalius išgyvenimo poreikius, vyriausybės skaičiavimais Lietuvoje žmogui per mėnesį reikia pustrečio šimto eurų. Tačiau net dešimtadalis gyventojų negauna ir tokių pinigų. Vyriausybė sušelpia tik perpus mažiau – 120 eurų.
