Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) aiškinimu, sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę teikti mokamas paslaugas, tačiau prieš tai pacientas privalo būti informuotas.
Kokiais atvejais gali tekti susimokėti?
Atverti piniginę gali tekti tokiais atvejai, jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja gauti gydytojo specialisto konsultaciją (primenama, kad siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą).
Susimokėti teks ir tuomet, jei pacientas nenori registruotis į bendrąją eilę ir pageidauja gauti paslaugas skubos tvarka.
Taip pat patuštinti kišenę reikės, jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis gydymo įstaigoje, nesudariusioje sutarties su teritorine ligonių kasa (TLK).
Jei pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, jis taip pat sumoka šių paslaugų ar procedūrų kainą.
Susimokėti reikia ir tokiu atveju, jei teikiamos mokamos paslaugos, įrašytos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą (akupunktūra, kosmetinės chirurgijos ar kosmetologijos procedūros, sveikatos tikrinimas vairuotojo pažymėjimui gauti ir kt.).
Taip pat gali tekti sumokėti už papildomus laboratorinius tyrimus, jeigu jų paskyrimas ir atlikimas viršija gydytojo, į kurį kreipiamasi kompetenciją, bet pacientas pageidauja juos atlikti šioje įstaigoje.
Pavyzdžiui, šeimos gydytojas gali atlikti tik jo kompetencijos tyrimus, vieną skydliaukės funkcijos tyrimą. Tad jeigu reikalingas platesnis ištyrimas, tokį žmogų jau reikia siųsti gydytojo endokrinologo konsultacijai. Jei pacientas nori būti ištirtas čia ir dabar, tada už tokį tyrimą reikės susimokėti.
Pagalvoti prieš vykstant į priėmimo skyrių
Prašymą susimokėti pacientas gali išgirsti ir atvykęs į priėmimo skyrių. Taip nutinka tokiu atveju, jei kreipiamasi ne dėl skubios pagalbos.
Tad jei į priėmimo skyrių skubate vos pajutę kokį įtartiną negalavimą ar simptomai atsirado pamiršus išgerti vaistus, paūmėjus lėtinei ligai, labai gali būti, kad vis tik jums reikia ne skubiosios pagalbos, o vizito pas šeimos gydytoją.
Tokiais atvejais nuskubėjus į ligoninę ne tik reikia būti pasiruošus palaukti galbūt net kelias valandas, bet ir už paslaugą susimokėti iš savo kišenės.
Kai kuriose Lietuvos ligoninėse skaičiuojama, kad net apie 20–30 proc. atvejų į skubiosios pagalbos skyrius pacientai atvyksta, kai skubi pagalba nėra būtina, o nerimaujama tik dėl nežymių sveikatos sutrikimų.
Ar pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei nustatoma, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia, negresia sunkių komplikacijų rizika, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tokiuatveju už suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti
Priėmimo skyriuje taip pat reikės susimokėti, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.
Tokio idiotizmo nei vienoje kitoje ES šalyje nera.
Cia ir pagrindine priežastis, kodel Lietuva pirmauja pagal lėtines ligas ir mirstamuma nuo ju. Gydytojas bijo (ligoniu kasos uzpjaus) paskirti papildomus tyrimus, kad tiksliai diagnize nustatytu ir atitinkama efektyvu gydymą paskirtu. Is baziniu tyrimu kartais naudos buna tiek pat, kaip diagnoze is kavos tirščių nustatyti.
- jeigu jis mokėdamas mokesčius laikų negavo paslaugų, o jo būklei dėl to buvo pakenkta;
- jeigu buvo nustatyta klaidinga diagnozė ir skirtas gydymas netiko ar net pakenkė;
- jeigu išrašyti vaistai pakenkė sveikatai.
