Specialistai pabrėžia, jog batutų sukeltos traumos ne vienerius metus pirmaujančios ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, tačiau tėvai vis dar stokoja suvokimo, kad ši pramoga galinti atvesti į ligoninės priėmimo skyrių.
Paliekami vieni
„Batutai, dviračiai ir paspirtukai – pagrindiniai mūsų „darbdaviai“, – patvirtina Santaros klinikų Vaikų ligoninės ortopedė traumatologė Ingrida Sapagovaitė. Medikė pasakojo sulaukianti įvairaus amžiaus sužalotų vaikų, tačiau įvardijo, kad populiariausia yra 8–13 metų amžiaus grupė.
„Su mažesniaisiais dar tėvai paprastai kartu žaidžia, būna šalia, o pradinukus ir vyresnius paleidžia pramogauti vienus. Sulaukiame tiek pavienių traumuotų vaikų, tiek jų grupių, ypač jei vyksta kokia šventė ar vaikams skirtas renginys. Jei būna koks gimtadienis, atveža kelis sužalotus vaikus iš tos pačios kompanijos“, – kalbėjo medikė.
Pasibaigia sunkiomis traumomis
Anot gydytojos, didžiausia bėda, jog tiek suaugusieji, tiek vaikai neįvertina, kiek šis užsiėmimas gali būti rizikingas. Vaikams šokinėjant, dūkstant keliese ant batuto neišvengiama traumų – nuo lengvesnių iki ilgo atsistatymo reikalaujančių.
„Vaikai sugriūna vienas ant kito ir tas, kuris lieka apačioje, prispaudžiamas – lūžta alkūnės, kojos. Kita problema, kai šokinėja skirtingų svorio kategorijų vaikai ir kuris nors jų gali būti su didele jėga sviedžiamas lauk ant žemės už batuto ribų – įvyksta blauzdos lūžiai, sunkios galvos traumos, kada reikia guldyti į ligoninę, operuoti. Nekalbu apie paprastesnes traumas – raiščių, sąnarių patempimus, sumušimus. Į batuto kraštą praskeltas antakis ar smakras – tai „smulkmenos“, – aiškino I. Sapagovaitė.
„Stato“ lašelines
Dėl galvos traumos atsiradus galvos sukrėtimui kelias dienas vaikas gydomas lašelinėmis, vaistais, vėliau juos dar tenka mėnesį vartoti, gali varginti galvos svaigimai, skausmai.
„Tokios traumos gali privesti ir iki neįgalumo, bet tai jau labai sudėtingi atvejai. Blauzdos kaulo lūžiui gydyti prireikia dviejų trijų mėnesių, paskui prasideda reabilitacija“, – sakė ji.
Sporto medicinos gydytojas Gediminas Tankevičius pridūrė, kad visos veiklos, kurios yra rizikingos, vaikams patrauklios.
„Vaikai, kaip ir visur gyvenime, taip ir ant batuto – išbando ribas, konkuruoja: kas aukščiau iššoks, padarys geresnį salto. Dėl to kartais net inventorius neišlaiko, lūžta spyruoklės“, – atkreipė dėmesį medikas.
Gydytojai pabrėžė, jog pagrindinė rekomendacija siekiant išvengti traumų – priežiūra.
„Idealu, kad ant batuto vienu metu būtų vienas žmogus, bet tada vaikams juk neįdomu. Draudimai niekada neveikia, tad protingiausia būtų, kad veiklą prižiūrėtų suaugęs vyresnis žmogus, kuris įspėtų, jog yra per daug vaikų, šokinėjama per arti krašto, per aukštai. Aišku, oficialiuose parkuose būna toks žmogus. Tačiau ir turintieji batutus kiemuose turėtų nenuleisti akių nuo vaikų, tiesiog paaiškinti, kaip turėtų elgtis“, – kalbėjo I.Sapagovienė.
Pirmoji pagalba
Medikė tikino, kad net šokinėjant pačiame įkarštyje patyrusį traumą vaiką tikrai nesunku pastebėti.
„Jei įvyko rimtesnė trauma – vaikas išsviedžiamas iš batuto ar įvyksta lūžis, jis klykia iš skausmo. Nukritęs ant žemės kurį laiką vaikas gali būti be sąmonės. Bet jei jį tik prispaudė, jaučiamas skausmas, bet nėra didelių deformacijų, galima tiesiog duoti vaistų nuo skausmo. Jei po kokio pusvalandžio situacija negerėja, vis tiek reikėtų kreiptis į gydytojus“, – patarė pašnekovė.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
