Iš viso per kovo mėnesį gautas 541 pranešimas dėl nepageidaujamų poveikių. 498 pranešimai yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 43 – kaip sunkūs.
„Dėl „Comirnaty“ vakcinos gauta 150 pranešimų, „Moderna“ – 135, „Vaxzevria“ (buvusi „AstraZeneca“) – 326. Vyrauja lengvi ar vidutinio sunkumo pranešimai, moterys ir toliau išlieka aktyviausiai pateikiančios pranešimus“, – sakė G. Andrulionis.
Moterys pateikė daugiau pranešimų apie reakcijas nei vyrai – atitinkamai 428 ir 111 pranešimų. Pranešimus pateikusių asmenų amžiaus ribos – 19–92 metai.
Kaip nurodė G. Andrulionis, šiandien bendrų atliktų vakcinacijų jau yra pusė milijono, šalutinių reakcijų reiškiniai siekia 0,34 proc. nuo bendrų įskiepytų dozių.
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai, kurių sulaukė VVKT, ir toliau išlieka panašūs – tai skausmas, patinimas ir paraudimas injekcijos vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, bėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
8 mirtys ir netikėtos nepageidaujamos reakcijos
Visgi, kaip nurodė VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, būta rimtesnių pranešimų – 8 alpulio atvejai.
„Jie buvo susiję su karščiavimu ir bloga bendra savijauta. Toliau pastebėjome ir keletą netikėtų reakcijų, kurios dar nėra įrašytos į preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį. Kažko labai naujo per šį mėnesį neatsiskleidė – tos netikėtos nepageidaujamos reakcijos tokios pačios, kurias matėme ir praėjusį mėnesį – tai veido, liežuvio, galūnių ar net viso kūno tirpimo pojūtis, buvo arterinio kraujo spaudimo padidėjimo, dažno širdies plakimo atvejų.
Tai buvo būdinga visoms trims vakcinoms. „Vaxzevria“ vakcinos atveju pasitaikė toks sutrikimas kaip nemiga, taip pat fiksuotas vienas periferinio veido paralyžiaus atvejis. Kitoms dviem vakcinoms tokia reakcija įtraukta į charakteristikos santrauką. Vienas toks atvejis buvo ir „Moderna“ vakcinai“, – pasakojo R. Pilvinienė.
Taip pat gauti pranešimai apie 8 mirties atvejus. Kaip nurodė VVKT specialistė, tai buvo senų ir senyvų 69–91 m. amžiaus žmonių mirtys.
„Tai buvo 5 moterys ir trys vyrai. Regionai, iš kurių pranešta, keli – ir iš Vilniaus, Tauragės, Šiaulių, Panevėžio, Joniškio, Druskininkų esame gavę pranešimų apie mirusius pacientus. Tačiau, mūsų vertinimu, visos praneštos mirtis iš esmės buvo susijusios su prognozuojama šių pacientų gyvenimo baigtimi. Dalis pacientų buvo slaugomi namuose, jau sergantys lėtinėmis ligomis.
Vienas atvejis buvo iš slaugos įstaigos, kur vienas pacientas susirgo COVID-19 liga ir mirė, nepaisant to, kad buvo atlikta vakcinacija. Kiti atvejai arba buvo staigios kardialinės mirtys arba žmonės netikėtai buvo namuose rasti mirę neilgai trukus po vakcinacijos. Bet tie žmonės buvo lankomi slaugos darbuotojų, prižiūrimi artimųjų, tai nebuvo aktyvūs, sveiki ir guvūs seni žmonės, kurie dar galėtų gyventi sveiką gyvenimą“, – dėstė ji.
Sulaukia mažiau pranešimų
Kaip komentavo specialistė, vakcinacijos mastai su kiekvienu mėnesiu auga, daugiausiai žmonių vakcinuota „Comirnaty“ vakcina.
„Panašu, kad pranešimų srautas apie reakcijas stabilizuojasi, didžiausias srautas buvo vasario mėnesį. [...] Tuo metu ypač daug pranešimų gauta dėl anksčiau vadintos „AstraZeneca“ vakcinos. Šiuo metu ja jau vakcinuota ženkliai daugiau žmonių ir tokio aktyvaus pranešimų teikimo nėra“, – aiškino specialistė.
Ji kartu pasakojo, kad sunkesnės reakcijos į vakciną sudaro nedidelę dalį nuo praneštų įtariamų nepageidaujamų reakcijų kiekio.
„Kas kiek stebina, o gal tai šalies ypatumas, daugiau pranešimų teikia patys pacientai. Sveikatos priežiūros pateikti pranešimai sudaro labai nedidelę dalį“, – sakė R. Pilvinienė.
Iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 40, iš pacientų – 493. 8 pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
VVKT primena, kad į registruotų vakcinų nuo COVID-19 preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį buvo įtrauktos rekomendacijos ir atsargumo priemonės, kurių sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai turi laikytis, kad vakcinos būtų vartojamos saugiai ir veiksmingai. Kaip ir visų kitų vaistų atveju, duomenys apie vakcinų vartojimą yra nuolat stebimi.
Lietuva tęs vakcinavimą „AstraZeneca“
Trečiadienį vakare EVA pranešė, kad saugumo komitetas padaręs išvadą, jog neįprasti kraujo krešuliai su trombocitų kiekio sumažėjimu turėtų būti įvardyti kaip labai retas šalutinis poveikis. EVA taip pat pabrėžė, kad nenustatyta konkrečių rizikos veiksnių neįprastiems kraujo krešuliams susidaryti naudojant „AstraZeneca“ vakciną.
Kaip trečiadienį vakare išvadą komentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, vakcinos nauda vis dar laikoma didesne nei žala, tačiau skiepijamiems asmenims bus teikiama informacija dėl didesnio saugumo.
„Žmonės bus papildomai informuojami apie požymius, kuriuos reikėtų stebėti 3–16 dienomis po skiepo, kada reikia kreiptis į gydytoją ir panašiai“, – sakė A. Dulkys.
Papildomos nepageidaujamų reakcijų rizikos moterims iki 60 m.
Jis pabrėžė, kad nėra nustatytos jokios rizikos vyrams ir nustatytos itin mažos papildomos rizikos moterims iki 60 metų: „Todėl vakcinos saugumas visiems vyrams ir moterims, vyresnėms nei 60 m. lieka nepakitęs.“
Ministras informavo, kad vakcinavimas „AsraZeneca“ tęsiamas toliau ir pridūrė, kad kiekviena vakcina, vaistas, medicininė procedūra visada turi didesnius ar mažesnius šalutinius poveikius, tačiau svarbu vertinti jų sukuriamą bendrą naudą, žiūrėti holistiškai.
Kaip komentavo onkoimunologas Marius Strioga, atsisakyti šios vakcinos per pandemiją būtų pats kvailiausias dalykas, kurį galima būtų padaryti siekiant visuomeninio imuniteto.
Pasak jo, nors iš pradžių dėl šios vakcinos efektyvumo mažiau tirta vyresnių asmenų, dabar turimi naujausi duomenys rodo, kad taikant „AstraZeneca“ vakciną po pirmos dozės efektyvumas apsaugant nuo simptominės ligos yra 76 proc., o antros dozės jis padidėja iki 82 proc. Bet JAV atliktas tyrimas parodė, kad imunitetas bendroje populiacijoje po šios vakcinos taip pat siekia 76 proc., bet vyresniems padidėja iki 85 proc.
Visgi nepaisant ES vadovybės raginimo vieningai atstovauti vakcinacijos politiką, kad būtų sustiprintas visuomenės pasitikėjimas skiepais, šalys renkasi skirtingus kelius. Kai kurios jų, pavyzdžiui, Danija ir Norvegija, išvis neatnaujino skiepijimo „AstraZeneca“.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kokius požymius po vakcinos pajutus reikėtų kreiptis į ligoninę.
Praėjusią parą paskiepyta per 12 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 102 žmonės, antrą – 1001, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 415 tūkst. 942 asmenys, abiem – 180 tūkst. 563.
Bent viena vakcinos doze yra paskiepyti 48,2 proc. 70–79 metų gyventojų ir 41,8 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų.
Lietuva iki šiol yra gavusi 717 tūkst. 245 vakcinos dozes, visos jos pristatytos į skiepijimo centrus. Juose iki šiol sunaudotos 596 tūkst. 505 dozės.
Šiuo metu yra 120 tūkst. 740 kol kas nepanaudotų vakcinos dozių.
