• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vos įsibėgėjus karantinui gydytojai ėmė nuogąstauti, kad sustabdžius daug sveikatos paslaugų gydymo įstaigos vėliau bus užverstos dar sunkesnių būklių pacientais. Vis dėlto gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio pateikti skaičiai atskleidžia itin nerimą keliančią tendenciją. Jo teigimu, žmonės dėl koronaviruso pandemijos apskritai įsibaimino kreiptis pagalbos ir net „pravaikšto“ insultą.

117

Vos įsibėgėjus karantinui gydytojai ėmė nuogąstauti, kad sustabdžius daug sveikatos paslaugų gydymo įstaigos vėliau bus užverstos dar sunkesnių būklių pacientais. Vis dėlto gydytojo neurologo prof. Daliaus Jatužio pateikti skaičiai atskleidžia itin nerimą keliančią tendenciją. Jo teigimu, žmonės dėl koronaviruso pandemijos apskritai įsibaimino kreiptis pagalbos ir net „pravaikšto“ insultą.

REKLAMA

„Kovo mėnesio pradžioje ne vienoje šalyje registruotas gana staigus ūmių ligų kritimas, žmonės lyg mažiau pradėjo sirgti insultais ir miokardo infarktais“, – ketvirtadienį nuotolinio pokalbio metu pastebėjo VUL Santaros klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas.

Stebi ydingą situaciją

D. Jatužis pasidalino praėjusią savaitę Pasaulinės ir Europos insultų organizacijų pristatytais įvairių šalių duomenimis. 

REKLAMA
REKLAMA

„Pavyzdžiui, Švedijoje sergamumas naujų insulto atvejų kovo mėnesį sumažėjo 30 proc., miokardo infarktų – 25 proc., 40 proc. mažiau praeinančių smegenų išemijos priepuolių. 

REKLAMA

Tai labai paradoksalu, nes COVID-19 infekcija, kiek teko girdėti, ryškiai aktyvuoja protrombozinius procesus, tačiau kažkodėl kraujagyslinių ligų yra mažiau“, – kalbėjo gydytojas.

Vis dėlto, jo teigimu, tai turbūt nėra tikras ligos atvejų sumažėjimas, mat išsigandę pacientai kartais nebesikreipia pagalbos.

„Žmonės tiek įsibaiminę viruso ir linkę likti namuose net tada, kai privalėtų patekti į gydymo įstaigą. Taip jie sugeba ir lengvesnį insultą ar infarktą „pravaikščioti“ ar kažkokiu būdu iškęsti namie. Tai – visuotinė problema, apie kurią kalba visas pasaulis, bet kartu labai ydingas dalykas“, – pastebėjo neurologas.

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu profesorius įspėjo, kad susirgus insultu negalima laukti nė vienos minutės ir būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. Taip pat, kaip ir esant kitų neurologinių ligų paūmėjimui.

Teks susitaikyti su nepatogumais

Pasakodamas apie tai, kaip pandemija pakeitė darbą ir pacientų priėmimą skyriuje, D. Jatužis džiaugėsi, kad kol kas jokių susirgimų COVID-19 atvejų jame užfiksuota nebuvo, bet tam tikrų nepatogumų tenka patirti. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pacientams reikia susitaikyti, kad bus tam tikrų nepatogumų. Pirmiausia jie talpinami į stebėjimo poskyrius, yra apribota artimųjų lankymo galimybė. Tai – kaina, kurią reikia mokėti, bet tokiu atveju pasiekiame mažesnę užsikrėtimo galimybę“, – sakė jis.

Gydytojas pridūrė, kad planinės konsultacijos nebuvo nutrūkusios ir karantino metu, tik vyko gerokai mažesne apimtimi.

„Pagalbos teikimas karantino metu nesustojo ir nesumažėjo. Nežinau nė vieno tokio atvejo, kai ūminiu insultu susirgęs pacientas ir atvežtas į mūsų įstaigą būtų kažkokios pagalbos negavęs. 

REKLAMA

Visa pagalba teikiama pilna apimtimi, kaip ir anksčiau. Aišku, negalima sakyti, kad teikiama taip pat, sąlygos pasikeitusios, didelis krūvis tenka personalui, tenka išmokti ar prisiminti, kaip dirbti pandemijos sąlygomis“, – teigė neurologas.

Jis aiškino, kad pacientai gali kreiptis į įstaigą turėdami el. siuntimą specialisto konsultacijai, bet kontaktinių konsultacijų skaičius yra labai ribotas, nes svarbu užkardyti užkrato kelius. 

REKLAMA

„Jei būklė atitinka sudarytą prioritetinį sąrašą, kai reikia matyti pacientą gyvai, tada jis iškviečiamas normaliai konsultacijai“, – aiškino jis. 

Tokių ligų keletas – tai išsėtinė sklerozės paūmėjimas, miastenijos pablogėjimas, blogai kontroliuojami epilepsijos priepuoliai, sunkios nepageidaujamos reakcijos į vartojamus vaistus. 

„Jei paciento būklė yra stabili ar negalavimai nėra tokie grėsmingi, gydytojas gali suteikti nuotolinę konsultaciją telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, išrašyti receptą, suteikti rekomendacijas gydymui ir t.t. Bet jei yra skubios būklės, būtina kviestis greitąją pagalbą“, – akcentavo neurologas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išgrynino ligonių srautą

Nors stacionare šiuo metu ligonių pertekliaus nėra, gydytojas įžvelgė ir kitą karantino pusę.

„Ši pandemija ir karantino sąlygos išgrynino mūsų ligonių srautą. Dabar realiai atvyksta tie pacientai, kurie ir turėtų būti gydomi ligoninėje. O tie, kurie galėtų būti konsultuojami ir gydomi ambulatorinėmis sąlygomis ir nebepatenka“, – atkreipė dėmesį D. Jatužis.

Jo pastebėjimu, taip pat sumažėjo ir į priėmimo skyrių besikreipiančiųjų ligonių, kuriems skubios pagalbos nereikia.

REKLAMA

„Anksčiau tokie pacientai sudarydavo kone trečdalį ar pusę visų neurologinių konsultacijų, dabar jų dramatiškai sumažėjo ir atvyksta išties sergantys insultu, epilepsija, turintys kitų neurologinių ligų paūmėjimų“, – sakė gydytojas.

Artimiausiu metu ligoninėje planuojama atnaujinti planines ambulatorines konsultacijas, šiuo metu sudaromas planas, kaip tai galėtų vykti.

„Palaipsniui bus grįžtama į įprastas vėžes. Jau dabar yra sudarytas planas, kaip atvykstantys į priėmimo skyrių turi būti patikrinti, visi praeina tam tikrą filtrą. Kai nežinoma, kad pacientas gali būti užkrėstas, jis nepatenka į jokį švarų klinikų skyrių. Bet tai tikrai nereiškia, kad kol nebus gautas atsakymas, nebus teikiamas gydymas. Tiesiog tai daroma kitose patalpose“, – aiškino D. Jatužis.

REKLAMA

Covid-19 ir neurologinių lygų ryšys

Paklaustas, ar COVID-19 infekcija turi įtakos neurologiniams sutrikimams, profesorius tikino, kad itin išskirtinių dalykų neišskirtų. 

„Ypatingų specifinių neurologinių reiškinių, kurie būtų būdingi tik šiam virusui ir nesutinkami kitomis aplinkybėmis iš esmės nėra. 

Kita vertus, pastaruoju metu kalbama, kad koronavirusai gali pasireikšti tam tikrais neurologiniais sutrikimais. Pažiūrėjus literatūros šaltinius esama tam tikrų būklių, kurios pasitaiko sergant Covid-19 infekcija. Tačiau jos gali pasireikšti sergant bet kokia sunkia bakterine ar virusine infekcija“, – aiškino medikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis priminė, kad koronavirusui labiau būdingas simptomas – uoslės arba skonio sutrikimai. 

„Nors tai nėra labai išskirtinis dalykas, bet literatūroje nurodoma, kad tai gali nutikti dviem trečdaliams atvejų. Taip gali būti, nes virusui patenkant į centrinę nervų sistemą gali peruodžiamąjį epitelį patekti“, – sakė specialistas.

Jis pridūrė kad COVID-19 infekcija niekaip neturėtų trukdyti ir insulto gydymo.

„Tai niekaip nekeičia ir šios ligos gydymo algoritmo, o pagrindiniai pokyčiai išlieka susiję su pacientų srautų valdymu. Didelių pokyčių gydant ir kitus neurologinius sutrikimus neišskirčiau, išskyrus nebent išsėtinę sklerozę ir miastemiją, nes šios dvi ligos yra susijusios su imuniteto pokyčiais, joms gydyti skiriami vaistai slopina imunitetą. 

REKLAMA

Todėl tiems, kurie naudoja stiprius ligą modifikuojančius medikamentus, susirgus COVID-19 reiktų laikinai pristabdyti ar nutraukti minėtus išsėtinės sklerozės vaistus. Kita vertus, yra duomenų, kad šie vaistai galėtų lengvinti infekcijos eigą. Bet tokių ligonių Lietuvoje dar neturėjome“, – pasakojo D. Jatužis.

Kviečiame žiūrėti visą pokalbį su gydytoju:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų