Gydytojo teigimu, pagal šiuo metu turimą informaciją nesusidaro įspūdis, kad šis virusas plaučius pažeistų kažkaip išskirtinai.
„Pagal ligos sukėlėją plaučių uždegimas gali būti skirstomas į sukeltą virusų ir bakterijų. Tiek virusas, tiek bakterija panašiai pažeidžia plaučius, t. y. padidina membranos, esančios tarp alveolių (mažiausios plaučių struktūros) ir kapiliarų (mažiausios kraujagyslių struktūros) laidumą. Tai reiškia, kad padidėjus laidumui į alveoles patenka kraujo skystoji dalis ir uždegiminės ląstelės, kraujyje esantys baltymai“, – aiškino E. Danila.
Kartu profesorius pažymėjo, kad neretai virusas tik „atveria“ vartus bakterinei infekcinei.
„Taigi virusų sukeltas plaučių pažeidimas gali būti skirstomas į plaučių uždegimą, kurį sukėlė bakterija, ir viruso sukeltą plaučių pažeidimą. Pirmuoju atveju virusas pažeidžia gynybinius plaučių mechanizmus ir sudaro galimybes bakterijoms plisti ir daugintis, taip sukeliant plaučių uždegimą. Tai yra gana įprastas peršalimo sezono laikotarpiu pasitaikantis dalykas“, – pastebėjo gydytojas.
Kada liga apima didžiąją plaučių dalį
E. Danila priminė, kad plaučių uždegimas (pneumonija) nelygu plaučių uždegimui. Tiek koronaviruso, tiek gripo atveju jis gali būti visai įprastas, kai yra pažeidžiama viena ar kita plaučių skiltis.
Retais atvejais gali būti diagnozuotas vadinamasis respiracinis distreso sindromas, kai pažeidimas dažniausiai apima abiejų plaučių didžiąją dalį.
„Šiuo atveju į daugelį plaučių vietų priplūsta labai daug uždegiminių ląstelių, kraujo baltymų ir pažeidžiama daug didesnė plaučių dalis palyginti su „įprasta pneumonija“, – sakė pulmonologas.
Paklaustas, ar tai, jog sirgdami sunkia COVID-19 infekcijos forma, pacientai tiesiog uždūsta, yra koks išskirtinis reiškinys, profesorius patikino, kad tai būdinga daugeliui sunkios eigos pneumonijų.
„Bet kokiai pneumonijai būdinga, kad dalis plaučių kvėpavime ima nedalyvauti. Plaučiai aprūpina organizmą deguonimi, o prasidėjus uždegimui tos sritys, per kurias turėtų eiti deguonis, tampa netuščios (neoringos) ir jis tiesiog neturi, kur praeiti iki plaučių kraujagyslių“, – aiškino jis.
Medikas pabrėžė, kad kuo uždegimas didesnis ir daugiau plaučių apima, tuo tas dusulys būna stipresnis.
„Tai šiuo atveju tai nėra kažkoks unikalus sukeltas požymis. Ir gripo, ir bakterijų sukeltas uždegimas gali pasireikšti tais pačiais požymiais. Jei apims didesnę plaučių dalį, pasireikš dusuliu“, – pridūrė gydytojas.
Lėtinės ligos rizikos susirgti nedidina
Paklaustas apie įvardijamas didesnės COVID-19 rizikos grupes, E. Danila atkreipė dėmesį, kad neretai viešumoje pateikiama ne visai tiksli informacija.
„Įvardijami rizikos veiksniai – gretutinės ligos, rūkymas, jo sukeltas lėtinis bronchitas ar lėtinės obstrukcinės širdies ligos tai nėra rizikos veiksniai susirgti (užsikrėsti virusu), bet jie labai padidina riziką numirti nuo plaučių uždegimo ar sunkios gretutinės ligos.
Tais atvejais, kai mirštama susirgus plaučių uždegimu, tai nutinka ne tik tiesiogiai dėl paties plaučių uždegimo – uždusimo, bet taip pat dėl to, kad labai daug uždegimo medžiagų patenka į kraują – gali būti stipri sisteminė organizmo reakcija į uždegimą.
Tuo būdu dėl deguonies stygiaus ir uždegimo gali būti pažeidžiami kiti organai. Ir jei žmogus jau serga kita lėtine liga, pavyzdžiui, inkstų, kepenų, širdies nepakankamumu, sunkiu cukriniu diabetu“, – sakė jis.
Pasak gydytojo, iš visų žmonių, kurie miršta nuo plaučių uždegimo, 40–50 proc. miršta ne tiesiogiai nuo plaučių uždegimo, bet dėl kitos ligos sustiprėjimo. Taigi, gretutinės ligos didina riziką ne susirgti liga, o numirti nuo plaučių uždegimo, pabrėžė medikas.
Miršta nuo COVID-19, nors testas neigiamas?
E. Danilos teigimu, dėl minėtųjų aspektų neturėtų stebinti ir tie atvejai, kai net po mirties tyrimui nerodant koronaviruso, žmogus įtraukiamas į šią statistiką.
„Viena vertus ir tie aptikimo metodai nėra visiškai tikslūs, t. y. jų jautrumas virusui yra ne šimtaprocentinis. Taigi ir viruso neradimas nereiškia, kad jo nėra. Juo labiau kad ir viruso dauginimosi ir buvimo organizme stadija gali būti pasibaigusi.
Virusas žmogaus organizme būna tik tam tikrą laiką, vėliau per keliolika dienų imuninė sistema jį sunaikina, bet jo pasekmė – plaučių uždegimas ar respiracinis distreso sindromas – lieka ir žmogų toliau vargina kvėpavimo nepakankamumas. Taigi gali būti tai, kad virusas jau neaptinkamas, bet plaučių uždegimas, ypač sunkesnė jo forma, nesibaigia ir žmogus miršta dėl komplikacijų“, – aiškino gydytojas.
Vaistų nuo viruso praktiškai nėra
Paklaustas, ar didžiausia problema siekiant padėti tokiems pacientams šiuo metu yra vaistų stygius, profesorius pažymėjo, kad beveik jokiam respiraciniam virusui, išskyrus gripo, tinkamo gydymo nėra.
„Ir tai gripo atveju tas gydymas turėtų būti suteiktas per pirmąsias paras, toliau jis nėra veiksmingas. Kita vertus, nėra tikslu sakyti, kad visai pagalbos nėra. Nes jei plaučiai iš dalies apimti uždegimo, kai jį sukėlė baterijos, skiriami antibiotikai.
Sunkesnio varianto – respiracinio distreso sindromo – atveju būna taip, kad dalis alveolių lieka neapimtos uždegimo, tada organizmas toliau ginasi, toliau tirpdo alveolėse susikaupusius baltymus (fibriną) ir tuo metu reikia pagalbinės plaučių ventiliacijos. Tam žmogus yra migdomas. Dirbtinė plaučių ventiliacija, nors ir nėra tiesioginis gydymas, bet pažeistos plaučių funkcijos kompensavimas. Tokia pati pagalba teikiama ir sergant gripo sukeltu sunkiu plaučių pažeidimu“, – dėstė jis.
Kai simptomų nėra, o plaučių tyrimai prasti
Paprašytas pakomentuoti anksčiau specialistų pateiktus atvejus, kai pakitimai plaučiuose būdavo randami dar iki pasireiškiant klinikiniams simptomams E. Danila atkreipė dėmesį, kad kartais reikėtų atskirti faktus nuo tam tikro teigimo.
„Jei plaučių uždegimas yra pakankamai sunkus, žmogus negali jaustis gerai. Jei jis taip jaučiasi, vadinasi, tas plaučių uždegimas yra labai menkas ir dažnais atvejais nereikalaujantis gydymo (virusinės infekcijos atveju). Negaliu teigti, kad taip niekada nebūna. Tačiau esant neatitikimui tarp plaučių rentgeninių pokyčių ir klinikinių simptomų, gydytojai sprendimus dėl ligos diagnozės ir gydymo daro atsižvelgdami į kitų tyrimų – kraujo uždegimo žymenų, kraujo dujų (deguonies ir anglies dvideginio slėgio) rezultatus“, – aiškino jis.
Gydytojas pabrėžė, kad jei jau sergama plaučių uždegimu, žmogus tikrai kosės, karščiuos, kartais skaudės krūtinę, nebent tai bus senyvo amžiaus žmogus, kurio imunitetas labai silpnas.
„Taip gali ypač jei žmogus pagyvenęs. Bet jei ir gali nebūti aukštos temperatūros, žmogus nesijaus gerai, jaus silpnumą, galvos svaigimą, greitą nuovargį“, – kalbėjo E. Danila.
Skatina vystytis lėtines ligas?
Paklaustas, ar persirgus vienokia ar kitokias pneumonijos forma sergant COVID-19 gali išaugti kitų lėtinių ligų rizika, profesorius ramino, kad kol kas dėl to nuogąstauti daug pagrindo nėra.
„Nors daugelio sukėlėjų atveju plaučių uždegimas pasibaigia greitai, būna tokių atvejų, kai pneumonija pereina į pneumoniją organizacijos fazėje. Tai daugiau medicininis terminas, bet esmė ta, kad virusinių pneumonijų, ypač distreso atveju, kai į plaučius patenka uždegiminės ląstelės, kraujo baltymai ir kitos medžiagos, prireikia laiko joms „išsivaikščioti“ (pneumonijai rezorbuotis).
Kadangi jos yra, sakykim, kietesnės konsistencijos, kai procesas eina į pabaigą, viruso organizme nebėra ir žmogus pradeda sveikti, reikia kiek laiko, kad tas fibrinas (baltyminė medžiaga), esantis alveolėse būtų suskaidytas ir pašalintas. Tai toks procesas kurį laiką vyksta, bet kad dėl to grėstų suardyti plaučių struktūrą ar turėti ilgalaikį poveikį, to bent esami duomenys nerodo. Kaip ir to, kad tokios pneumonijos labai kuo išsiskirtų nuo gripo ar panašaus viruso sukelto uždegimo“, – pastebėjo E. Danila.
Kartu gydytojas pridūrė, kad tiksliau minėtųjų virusų sukeltų pneumonijų panašumus ir skirtumus galima būtų palyginti, jei sergantys asmenys bus daugiau tiriami „įprastos“ gripo epidemijos metu.
