Ministro teigimu, užsienio šalyse telemedicina – populiari, pasiteisinusi ir naudinga, nes suteikia galimybę medikams operatyviau keistis svarbia informacija apie pacientus, konsultuotis priimant sprendimus dėl gydymo.
Pabrėžiama, kad tai leistų nukrauti didžiųjų ligoninių darbą ir išlaikyti paslaugų prieinamumą, sumažinti nereikalingų arba išvengiamų pacientų pervežimų.
„Natūralu, kad Lietuva irgi turi žengti su naujovėmis ir išnaudoti pažangiausias technologijas sveikatos sektoriuje. Tad pirmiausia telemedicina startuos teikiant skubiąją pagalbą“, – kalbėjo ministras.
Vėliau bus sprendžiama, kokiose srityse būtų galima plėtoti šias paslaugas.
„Svetur tai populiaru ir teikiant paslaugas vaikams, gydant insultą, stebint lėtinius pacientus namuose, teikiant psichiatrijos ir intensyvios terapijos paslaugas“, – vardijo A. Veryga.
Anot jo, šios paslaugos itin svarbios, kai reikia spręsti kritinius atvejus, pavyzdžiui, kuo skubiau pradėti taikyti gydymą insulto, traumų, sunkių infekcijų atvejais. Juk kuo anksčiau pradedamas reikalingas gydymas, tuo daugiau galimybių žmogui pasveikti, išvengti mirčių.
Apjungs kelias ligonines
Šį pilotinį projektą su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įgyvendins Kauno klinikos, Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL).
Anot ministro, natūralu, kad daugiausiai konsultantų bus iš tų įstaigų, kur yra didžiausi pacientų srautai.
Planuojama, kad kiekviena iš šių įstaigų turės po tris konsultuojamus skubiosios medicinos pagalbos skyrius rajonų ar regionų ligoninėse, kurioms teiks telekonsultacijas, o esant poreikiui – ir stebėjimo paslaugą bei įstaigoje atliks vidaus konsultacijas.
Numatyta, kad mobilioje telemedicinos stotelėje, įrengtoje konsultuojančioje įstaigoje, gydytojas teiks skubiosios telemedicinos paslaugas konsultuojamo rajono ar regiono ligoninės skubiosios medicinos pagalbos skyriaus gydytojui su pacientu, pasitelkęs vaizdo, informacines ir elektronines ryšių priemones.
Be to, regionų įstaigose bus naudojama mobili įranga su galimybe prijungti diagnostinius prietaisus, pavyzdžiui, otoskopą, oftalmoskopą, ultragarsinį aparatą ir kt.
Gydytojas konsultantas, skubos tvarka įvertinęs paciento būklę, galės paskirti tyrimus, koreguoti gydymą, pateikti rekomendacijas dėl tolesnio ištyrimo ir gydymo.
Taip pat didieji telemedicinos centrai turės galimybę keistis informacija, taip sudarydami sąlygas konsultuoti vienas kitą arba vienas kito konsultuojamus rajonus.
Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai Kęstučio Stašaičio teigimu, šios pažangios technologijos spręstų dabar itin aktualias problemas.
„Dabar būna taip, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliai netelpa į garažą, o pacientai vos telpa į priėmimo skyrių, darbuotojus pritraukti dirbti į šią sritį nėra lengva. Ši tendencija matoma ir kitose valstybėse. Todėl, tikimasi, daug šių problemų padės spręsti diegiamos naujovės", – sakė jis.
Telemedicinos tinkle esančiuose skubiosios pagalbos skyriuose pacientų srautai būtų optimaliai paskirstyti, personalo ištekliai efektyviai panaudojami, trumpėtų pacientų aptarnavimo laikas, didėtų jų pasitikėjimas medikais.
„Svarbu yra ir tai, kad naujovės užtikrins, jog pacientams ir jų artimiesiems nebereikės vykti į didžiųjų miestų ligoninių skubiosios pagalbos skyrius konsultacijoms. Jos bus kokybiškai suteiktos jų gyvenamajame regione per kur kas trumpesnį laiką. O prireikus guldyti į ligoninę didžiuosiuose centruose, pacientai galės būti nuvežami tiesiai į specializuotus skyrius“, – sako K. Stašaitis.
Paklaustas, ar dėl to nereikės didinti darbuotojų skaičiaus, kurie specializuotųsi būtent į telemedicinos konsultacijas, Kauno klinikų skyriaus vadovas sakė, kad kol kas, tikimasi, pakaks esamų išteklių, tačiau ateityje gal turėtų atsirasti ir specialus tuo užsiimantis skyrius.
RVUL direktorės Jelenos Kutkauskienės teigimu, telemedicina turėtų stipriai sumažinti nereikalingų arba išvengiamų pacientų pervežimų, todėl būtų galima greičiau reaguoti į gyvybei grėsmingus iškvietimus. Kritinių situacijų metu tai leistų greičiau pradėti gydymą, o tai pagerintų gydymo rezultatus.
„Manau, kad ši priemonė padėtų kelti regionų gydytojų ir kitų specialistų kvalifikaciją, o taip gerėtų ir periferijoje teikiamų paslaugų kokybė. Specialistai, dirbantys regionų ar rajonų gydymo įstaigose, kur pacientų srautas sąlyginai nedidelis, neretai turi gerokai mažiau praktikos tam tikrų ligų ar negalavimų atvejais. Didžiųjų centrų medikų, turinčių šią patirtį, konsultacijos būtų jiems reikšminga pagalba“, – tvirtina J. Kutkauskienė.
Kalbėdama apie intensyvų priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus darbą ji pabrėžė, kad pagal pacientų srautus jame iš esmės apsilanko kas penktas vilnietis.
„Tai – milžiniškas skaičius, skyriuje vyksta labai sudėtingas darbas, pacientų rūšiavimas. Bet iš visų atvykusiųjų paguldoma mažiau nei 17 proc. Aišku, jų būklė labai skiriasi, 10 proc. hospitalizuojamų pacientų pakliūna į reanimaciją. Todėl tinkamai valdyti srautus yra labai svarbu“, – kalbėjo ji.
Leis pritraukti jaunus gydytojus
Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Motiejūnienė Bilotienė atkreipė dėmesį, kad telemedicinos galimybės turėtų padėti ir pritraukti į regionus daugiau jaunų specialistų.
„Jaunieji gydytojai, turėdami galimybę bet kuriuo metu konsultuotis su didesnę patirtį turinčiais kolegomis didžiuosiuose centruose, jausis tvirčiau, priimdami su pacientų gydymu susijusius sprendimus.
Tad tai būtų dar vienas svarus argumentas prie regionuose siūlomo gerovės paketo jauniems specialistams. Kaip rodo kitų šią technologiją naudojančių šalių praktika, telemedicinos kainos ir naudos santykis yra teigiamas“, – sako A. Motiejūnienė Bilotienė.
Planuojama, kad pilotinis projektas truks apie vienerius metus, o finansavimo sutartis su jį įgyvendinsiančiomis įstaigomis bus pasirašyta iki 2020 metų pabaigos. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai, projektai teikiami derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms.
Šis projektas dalyvavo Finansų ministerijos paskelbtoje inovatyvių, pažangių idėjų atrankoje dėl finansavimo iš ES lėšų. Jis pripažintas ekonomiškai efektyviausiu ir jam numatytas 3,1 mln. eurų finansavimas.
