Anot Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro, nors karantinas toksikologų darbo kasdienybės labai nepakeitęs, tačiau yra nerimą keliančių tendencijų.
„Turime daugiau problemų dėl medikamentų per šiuos metus. Nežinau, ar tai susiję, bet augimas stebimas ir galbūt prie to prisidėjo ir karantinas“, – tarptautinės konferencijos „Priklausomybių gydymas Lietuvoje ir pasaulyje“ metu Seime kalbėjo jis.
Piktnaudžiauja arba nesilaiko gydytojo nurodymų
Anot gydytojo, padidėjęs medikamentų vartojimas apimtų tiek savigydą, tiek piktnaudžiavimą, vartojimą ne pagal gydytojo paskyrimą.
Paklaustas, ar toks vaistų vartojimas gali turėti blogesnių pasekmių nei psichoaktyvios medžiagos, R. Badaras pabrėžė, kad tai vieno ir to paties dalyko pusės.
„Psichoaktyvios medžiagos apima ir medikamentus, jei tai daroma ne pagal gydytojo paskyrimą. Remiantis Europos psichoaktyvių medžiagų monitoringo centro duomenimis, tai yra viena iš keturių augančių [psichoaktyvių medžiagų] grupių per pastaruosius kelis metus, kurios vartojamas būtent svaiginimosi tikslais.
Taigi neišeina atskirti, kad čia yra „geriečiai“, o čia – „blogiečiai“. Paracelsas dar prieš 200 metų pasakė, kad tik dozė skiria vaistą nuo nuodo ir tik vartojimo tikslas. Jei vartojama taip, kaip nurodė medikas, tai dažniausiai problemų nėra arba jos yra minimalios“, – aiškino toksikologas.
„Žolės“ dekriminalizavimas būtinas
Komentuodamas kitą dabar itin daug viešumoje diskutuojamą klausimą dėl marihuanos dekiriminalizavimo, R. Badaras pabrėžė, kad nieko naujo mes čia neišrasime.
„Jei galvojame, kad einame kaip kokie ledlaužiai priekyje, tai tokie dalykai buvo ne kartą ir du daryti. Tiesiog ne tik teorinė, bet ir praktinė patirtis rodo, kad dekriminalizacija situaciją palengvina visomis prasmėmis“, – sakė gydytojas.
Kartu kalbėdamas apie ligonius, jis pridūrė, kad dekriminalizavimas yra būtina, bet nepakankama sąlyga:
„Gero tono taisyklės reikalauja ligonių už tokius dalykus nebausti, tai yra seniai visiems žinomi dalykai. Tai yra pirmas žingsnis, kuris net pagal Europos Sąjungos rekomendacijas turi būti padarytas.“
Nežino, ką vartoja
Toksikologas kartu atkreipė dėmesį, kad bent kalbant apie jaunimą ir jų vartojamas psichoaktyvias medžiagas, didžiausia problema yra vadinamosios naujosios psichoaktyvios medžiagos.
„Jų yra keliolika grupių. Jei iš tų „klasikinių“ medžiagų vartojimo didžioji dalis bent jau žino, ką vartoja, tai su naujosiomis medžiagomis dažniausiai mokama už tai, ko tikisi, bet ne už tai, ką nusiperka. Ir tos pasekmės dažnai nėra prognozuojamos net pačiam vartotojui“, – sakė R. Badaras.
Gydytojas portalui tv3.lt jau anksčiau aiškinęs apie šių medžiagų pavojus. Anot jo, po neaišku kokių suvartojamų tokių cheminių medžiagų „kokteilio“ žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas, jį užklumpa nemotyvuota, betikslė agresija.
„Dažnas šių medžiagų poveikis – psichozės, savęs žalojimas, rimti kraujospūdžio sukelti sveikatos sutrikimai, kurie priveda net iki insultų. Jauniausiam tokiam pacientui buvo 18 m.
Būna ir mirtinų atvejų, tačiau problema, kad didžioji dalis tokių atvejų neatpažįstama, nes paprasčiausiai neturime tam įrankių. Todėl nenuostabu, kad apie šias medžiagas apskritai mažai kas šneka“, – dėstė gydytojas.
