„Tolerancija alkoholiui – išsiugdomas dalykas. Esu matęs ir su 1,5 promilės sąmonės netekusį žmogų ir dar bendraujantį su 5 promilėmis. Tačiau visiškas mitas, kad stipresni gėrimai yra sveikesni. O baisiausias pasakymas – „nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“. Kas taip pasakys, arba yra kvailys, arba nori jums blogo. Toks rytinis sveikatos „pataisymas“ – tiesus kelias iš piktnaudžiavimo alkoholiu į priklausomybę“, – konstatuoja 30-ies metų darbo stažą turintis medikas.
Ligoninė – ne blaivykla
Visgi pasiteiravus apie alkoholio padauginančiųjų srautus per ilguosius savaitgalius, toksikologas pabrėžė, kad ligoninė – ne blaivykla. „Pas mus patenka sunkiausi atvejai ir dirbame nuolatos, nėra kažkokio sezoniškumo. Pavyzdžiui, koks Joninių savaitgalis blogai nebent dėl to, kad buvo trys laisvos dienos ir budinčiųjų gydytojų keturis kartus mažiau nei įprastą dieną, tad darbas darosi sunkesnis“, – sakė jis.
Gydytojas sutiko, kad tam tikros bangos jaučiamos po didžiųjų švenčių – Velykų, Kalėdų, tačiau kartu priduria, jog alkoholis šiandien – toli gražu ne vienintelė problema.
„Sulaukiame ir apsinuodijusių vaistais, psichoaktyviomis medžiagomis, biologiniais nuodais. Tokie žmonės nepatenka po vienkartinio vartojimo, tai yra sisteminiai dalykai. Jie gali tik pradėti vartoti tam tikra proga, o problema išlįsti tik po pusės metų“, – pastebėjo jis.
Užvaldė cheminiai stimuliatoriai
R. Badaro pastebėjimu, alkoholio vartojimas šalyje aiškiai mažėja, o dabar „ant bangos“ – daug įvairesni deriniai ir kombinacijos: alkoholio ir narkotikų, psichoaktyvių medžiagų ir kt.
„Jei vadinamųjų naujųjų psichoaktyvių medžiagų (angl. new psychoactive substances, toliau – NPS) banga Europoje jau stabilizavosi, pas mus dar iš inercijos kyla. Tai – daugiausiai įvairūs stimuliatoriai, naujos medžiagos, kurių per praėjusius metus pasaulyje padaugėjo 55 naujais vienetais – taigi po vieną per savaitę. Pikas pasiektas buvo 2014-aisiais, kai per metus buvo įregistruotas 101 nauja medžiaga. Tokios medžiagos – vienareikšmiškai gryna chemija. Ir realybė tokia, kad daugelis net nežino, ką vartoja“, – aiškino toksikologas.
Jis atkreipė dėmesį į dar viena „madą“ – šių cheminių medžiagų galima įsipilti ir į vadinamuosius „veiperius“, t.y. elektronines cigaretes. „Taigi, ką noriu, tą įsipilu, niekas neįtars ir norėdamas nesuras“, – konstatavo medikas.
Sukelia nemotyvuotą agresiją
Dažniausiai tokias NPS vartoti įjunksta 20–30 metų amžiaus jaunuoliai. „Po tokių cheminių medžiagų „kokteilio“ žmogaus elgesys tampa neprognozuojamas. Jie tikrai neatvyksta be sąmonės, priešingai – su dideliu susijaudinimu. Ir kas yra visiškai nauja – jį vėliau keičia slopinimas. Šių kvaišalų pasekmė – nemotyvuota, betikslė agresija“, – kalbėjo R. Badaras.
Kartu jis pridūrė, kad medikai prisižiūri visko, o visuomenėje paviešinami rezonansiniai smurto atvejai – tik ledkalnio viršūnė.
Kokainas išgyvena renesansą
Vis dėlto, Europos monitoringo centro duomenimis, antrus metus stebima klasikinių narkotinių medžiagų vartojimo tendencija. „Žmonės suprato, kiek rizikuoja vartodami bet ką. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad kokainas net išgyvena nedidelį renesansą. Tuomet daug paprasčiau: tiek vartotojai žino, ką vartoja, tiek policija – ką gaudo, tiekėjai – ką tiekia, o medikai – ką gydo. Turime galimybę nustatyti, kokia medžiaga apsinuodyta“, – kalbėjo R. Badaras.
Priklausomybe vaistams lenkiame Skandinaviją
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centras – didžiausias Lietuvoje, kuris atlieka planines detoksikacijas – tiek nuo opioidų, tiek nuo kai kurių kitų legalių ar nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų, tarp jų – ir tam tikrų vaistų (raminamųjų, migdomųjų, nuo skausmo).
„Kuo toliau, tiek apsinuodijimų, tiek piktnaudžiavimų receptiniais raminamaisiais vaistais daugėja. Čia galima būtų išskirti kelis vartotojų segmentus – vyresnio, darbingo amžiaus ir jauni asmenys. Jų motyvacijos skirtingos, tačiau pagalbos visiems prireikia panašios“, – sakė R. Badaras.
Anot gydytojo, priklausomybė vaistams atrodo labai nekalta – pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę.
„Labai dažnai ši problema kelerius metus ir daugiau gali būti „po vandeniu“. Tiesiog po truputį didėjant dozėms auga tolerancija. Pagal raminamųjų legalių preparatų vartojimą lenkiame visą Skandinaviją, brolius latvius, estus. Toks žmogus dažniausiai nebūna kritiškas situacijai, mato problemą visi, išskyrus jį patį. Bet kiti ir patys supranta, kad reikia gydytis“, – kalbėjo toksikologas.
