Lietuvos medikų forumo pirmininko, Santaros klinikų gydytojų sąjungos pirmininko Valdo Pečeliūno teigimu, dabartinė epidemiologinė situacija teikia vilčių, kad po pandemija po truputį nueis į užmarštį, jei būsime tokie pat disciplinuoti kaip ir iki šiol.
Jo manymu, galima tikėtis, kad ta antra viruso banga nebus labai grėsminga ir kažkokia triuškinanti ir visus parbloškianti, tačiau jei nebus keičiami dabartiniai sprendimai, situacija labai greitai gali darytis itin įtempta.
„Jei 2–3 mėnesius atidėtos planinės paslaugos gal ir nesukelia labai skaudžių pasekmių pacientams, žiūrint į priekį, manau, kad bus ne tik nusiskundimai iš pacientų dėl nepatogumų, prasidės labai rimtos problemos su pacientų sveikata.
Jau dabar tą matome. Matau pacientus, kurie blaškosi negauna paslaugų, nežino, kada jų gydytojas dirbs, kada jų įstaiga atsidarys ir pradės teikti paslaugas, daugybė žmonių vartojama vaistus nuo skausmo turėdami lėtinių problemų, nors jas galima būtų galima paprastai išspręsti kitais būdais“, – antradienį Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos posėdyje kalbėjo jis.
Pagalbą apribojo ministro sprendimas
Medikų asociacijų teigimu, daugiausiai chaoso šiuo metu sukėlė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimas (nors ir pateikiamas kaip rekomendacija) dėl keliose įstaigose dirbančių medikų darbo organizavimo ciklais.
Pabrėžiama, kad toks darbo organizavimo pobūdis mažina paslaugų prieinamumą pacientams.
„Jei mes medikams neleidžiame, tiksliau – nerekomenduojame, dirbti vienoje ar kitoje darbovietėje, tai paslaugų nesulauks jo pacientai kitose darbovietėse.
Pirmiausia dėl to nukenčia rajoninės, regioninės ligoninės, bet lygiai tiek pat dėl to nukenčia ir privatus sektorius. Jei įprastai asmuo, negaudamas paslaugos valstybiniame sektoriuje, ją norėdamas gauti greičiau kreipiasi į privatų, tai dabar gauti pagalbą galimybė yra labai ribota, nes tiesiog nėra darbuotojų“, – kalbėjo Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė.
Ji pabrėžė, kad šiuo metu įgyvendinti prieš tai buvusius įsakymus, kad pacientus turi patekti pas šeimos gydytojus per 7 dienas, o specialistą – per mėnesį, praktiškai neįmanoma.
„Jei anksčiau specialistas priimdavo 14–15 pacientų per dieną, šiandien yra sudaryti tokie planai, kad priima vos du ar tris. Tad eilės jau dabar užrašinėjant pacientus konsultacijoms jau yra rugsėjo ar net lapkričio mėnesiui“, – realią situaciją pateikė ji.
Atsilieps tiek medikų, tiek pacientų teisėms
V. Pečeliūno teigimu, operacijų vadovo įsakymas dėl darbo ciklas – didžiulė intervencija į medikų darbo santykius.
„Tai riboja gydytojų teisę dirbti ir tiesiogiai įsiterpia į darbo santykius. Tas neabejotinai jau dabar veikia ir ateityje dar labiau paveiks pacientų teises, nes bus ribojamos jų galimybės gauti paslaugas.
Gydymo įstaigose buvo dedamos didžiulės pastangos, kad būtų galima grįžti prie planinių paslaugų teikimo. Tai šis įsakymas griauna grįžimą prie planinių paslaugų“, – dėstė jis.
Santaros klinikų gydytojas priminė, kad didžioji dalis Lietuvos medikų dirba keliose įstaigos ir grafikų, darbo vietų derinimas yra nuolatinis užsiėmimas.
„Tie darbo santykiai nusistovėję daug metų ir tai leido užtikrinti pacientams teikiamų paslaugų kiekybę, galbūt ir kokybę, nes iš centrų atvykdavo daugiau patyrę specialistai.
Dabar žmonės nebegali išvažiuoti dirbti ir bėda, kad kiekviena įstaiga šį įsakymą traktuoja savaip. Ir suderinti vieno žmogaus darbą tarp kelių įstaigų tampa neįmanoma. Formaliai žiūrint, tai yra rekomendacija, realiai – labai griežtas draudimas, su kuriuo niekas nežino kaip elgtis“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Anot Lietuvos medikų forumo pirmininko, dabar dėl šio įsakymo verdančios diskusijos gydytojus net atitraukia nuo tiesioginių pareigų.
„Dabar žmonės kalba ne apie Covid-19 pacientus, o apie darbą ciklais“, – posėdžio metu sakė gydytojas.
Ž. Gudlevičienė pabrėžė, kad reikėtų kuo greičiau sugrąžinti paslaugų teikimą, mat pacientų nepasitenkinimas auga ne dienomis, valandomis.
„Paslaugas galima teikti saugiai, teikti bent jau panašiomis apimtimis, kaip buvo ir iki Covid-19 epidemijos, nes eilės jau dabar didžiulės“, – sakė ji.
Kirto per medikų pajamas
Medikai posėdyje kartu kėlė atlyginimų problemą. V. Pečeliūno teigimu, šis ministro sprendimas neabejotinai atsiliepia darbuotojų pajamoms.
„Taip, įvyko žadėtas algų kėlimas, džiaugiamės dėl to. Bet tokiomis aplinkybėmis, kai negali dirbti pajamos žymiai sumažėjo“, – sakė jis.
LMS pirmininkė atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu, kas sveikatos priežiūros darbuotojams kompensuos netektas pajamas, dar anksčiau diskutuota su ministerija.
„Jei išties tokiais apribojimais siekiama apsaugoti medikus ir gydymo įstaigas, tai mes ministerijos klausėme, kad kompensuos kitos įstaigos atlyginimo dalį. Tuomet viskas nupasakota labai gražiai, kad tuos atlyginimus jie gaus ir jų darbo užmokestis nenukentės ir matome, kad visa reguliacija nuėjo į draudimus.
Buvo sakoma, kad darbuotojas galės nepersirašyti, nepasirašyti sutarčių, tačiau vėl girdime labai aiškiai iš kai kurių ligoninių, kad tai yra pateikiami kaip direktoriaus įsakymai ir pasakoma, kad darbas kitose institucijose yra draudžiamas“, – kalbėjo Ž. Gudlevičienė.
Ji priminė, kad tiems žmonėms, kurie buvo kalbinami dirbti Covid-19 skyriuose, kur buvo sudarytos komandos, darbo užmokesčiai turėjo didėti 60–100 proc.
„Tačiau dabar yra taip, kad darbuotojui išėjus į saviizoliaciją po kontaktą jis gauna daug mažiau nei tikėjosi gauti dirbdamas šiuose padaliniuose“, – sakė ji.
Ministerija įžvelgia atsikalbinėjimus
Savo ruožtu A. Veryga teikia ultimatumą gydymo įstaigoms. Pirmadienį spaudos konferencijos metu jis pabrėžė, kad yra labai griežtai vertinama, kaip gydymo įstaigos atnaujina paslaugas.
„Esu ir anksčiau minėjęs, kad dabar jau labai atidžiai stebime įstaigas, kaip jos atnaujina planines sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. tas, kas buvo pristabdyta karantino metu.
Ir jau minėjau, kad toms įstaigoms, kurios neatnaujins paslaugų iki nurodyto termino, o, tikėtina, kad tai bus birželio 8 diena, bus peržiūrėtas vienos dvyliktosios apmokėjimas ir greičiausiai tokiu atveju bus apmokama už paslaugų teikimo faktą“, – akcentavo sveikatos apsaugos ministras.
Portalas tv3.lt primena, kad paviešinus faktą, jog praėjus beveik mėnesiui po to, kai įstaigoms leista atnaujinti planines paslaugas, tą galinčių daryti įstaigų yra tik pusė, ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad dabartinis apmokėjimas, matyt, nesukuria motyvacijas atnaujinti pagalbą.
Jo nuomone, įstaigos neskuba atsidaryti, nes taip yra paprasčiau, o finansinis saugumas jų nemotyvuoja. Kai kurios, pasak ministro, teigia, jog sunku išpildyti keliamus reikalavimus.
„Matyt, kiekvienu atveju yra bent jau įvardijamos skirtingos priežastys ir skirtinga argumentacija dėstoma ir vienais atvejais, matyt, tai yra galbūt baimė arba administracinių gebėjimų stygius ir, galų gale, trūksta motyvacijos, kadangi finansinis saugumas yra užtikrintas“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad praėjus mėnesiui nuo leidimo atnaujinti paslaugas, šie argumentai tampa panašesni į atsikalbinėjimą.
Kviečiame žiūrėti visą posėdį:
