64-erių gargždiškė Alvida žingsniuoja ligoninės koridoriumi, o dar prieš gerą savaitę dėl siaubingo nugaros ir kojos skausmo vos galėjo pajudėti.
Skaudėjo nuolat
„Koks tas mano atstumas būdavo – tualetas ir atsigert, 10 metrų, bet eidavau su tokia kančia, į sieną įsikibusi ar su vaikštyne, prakaitas žliaugia, skausmas nežmoniškas“, – tvirtino pacientė A. Antužienė.
Moteris atviravo, skaudėjo dieną naktį.
„Tabletės buvo pagrindinis vaistas, lašelinės, greitoji pagalba, gulėjimas ligoninėse po 2–3 kartus per metus, 4 stuburo operacijos ir pastovus skausmas. <...> Buvau taip pavargus, kad nebebuvo net noro gyventi“, – apie patirtus išgyvenimus pasakojo moteris.
Tad sulaukusi iš Kauno klinikų medikų pasiūlymo unikaliai operacijai, moteris net nesudvejojo. Ji tapo pirmąja paciente, kuriai Lietuvoje implantuotas nugaros smegenų stimuliatorius.
Moteris tvirtino, kad skausmas pradingo iš karto po operacijos, dabar kūne jaučia tik virpesius.
„Net verkt pradėjau, nebejaučiau skausmo, įsivaizduojat, šitiek metų kankinausi, atsibundu po operacijos ir niekas neskauda“, – pridūrė pacientė.
Medikai pripažįsta, kad tai irgi unikalu, nes įprastai po tokių operacijų skausmas smarkiai sumažėja, bet retai kada visai išnyksta.
Operacija – nesudėtinga
Tokia operacija nesudėtinga, trunka apie valandą, Kauno klinikų neurochirurgas papasakojo, kokia jos eiga.
„Į stuburo kanalą įvedami elektrodai, jie iš pradžių prijungiami prie bandomojo stimuliatoriaus“, – dėstė Andrius Radžiūnas.
Jei stimuliacija veiksminga, tuomet implantuojamas nuolatinis stimuliatorius, antroji operacija užtrunka vos 20 minučių.
„Jis keičia skausmo plitimo kelius ir skausmo suvokimą galvos smegenyse“, – pabrėžė neurochirurgas.
Stimuliatoriaus skleidžiami impulsai reguliuojami specialiu valdikliu.
„Kai atsigulu, tai jaučiu malonius šiurpuliukus“, – teigė pacientė A. Antužienė.
Nors pasaulyje tokie stimuliatoriai implantuojami jau kelis dešimtmečius, o ir Kauno klinikų medikai bandomąją operaciją, įrodydami, kad terapija veiksminga, atliko prieš 15 metų, dėl biurokratinių peripetijų tokių operacijų tęsti negalėjo.
„15 metų mes laukėme kompensacijos šitiems aparatams, šitai terapijai“, – tvirtino A. Radžiūnas.
„Į naujas sveikatos apsaugos technologijas mes per lėtai investuojame, mums atrodo geriau nupirkti tablečių saują, geriau mankštinti, reabilituoti“, – dėstė Kauno klinikų neurologas Kęstutis Petrikonis.
Kompensacijai gauti – griežta atranka
Nuolatinio apatinės nugaros ir galūnių skausmo kamuojami pacientai skaičiuojami šimtais. Ligonių kasa per metus kompensuos 50 tokių stimuliatorių įsigijimą. tad tokios operacijos sulauks ne visi – bus griežta atranka. Tikėtis gali tie ligoniai, kurie išbandė įvairius gydymo būdus, tačiau skausmas neatlėgo.
„Tie pacientai yra patyrę daug invazinių gydymo metodų, jų emocinė sveikata prasta, gyvenimo kokybė prasta“, – paaiškino Skausmo gydymo poskyrio vadovė Liuda Brogienė.
Vienas toks stimuliatorius kainuoja per 10 tūkstančių eurų.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
.jpg)
