Vasario mėnesio pabaigoje, pirmosiomis invazijos dienomis slaptas geležinkelių darbuotojų, programišių ir disidentų saugumo pajėgų tinklas ėmėsi veiksmų ir sugadino geležinkelių jungtis, jungiančias Rusiją su Ukraina per Baltarusiją, sukeldami sumaištį Rusijos tiekimo linijose.
Išpuoliai sulaukė mažai dėmesio už Baltarusijos ribų dėl Rusijos puolimo ir kruvino rusų pajėgų atsitraukimo pasekmių. Analitikai teigia, kad įnirtingas Ukrainos pasipriešinimas ir netinkamai paruoštų Rusijos pajėgų taktinės klaidos buvo pakankamai didelės, kad sužlugdytų Rusijos planus.
Tačiau Baltarusijos geležinkelių diversantai turėtų būti bent jau pagirti už logistinio chaoso pakurstymą, kuris greitai sutrukdė rusams, palikdamas karius priešakinėse linijose be maisto, degalų ir amunicijos per kelias dienas nuo invazijos.
Ukrainos geležinkelių vadovas Aleksandras Kamyšinas išreiškė Ukrainos padėką baltarusiams. „Jie yra drąsūs ir sąžiningi žmonės, kurie mums padėjo“, – sakė jis.
Atakos buvo paprastos, bet veiksmingos, nukreiptos į signalų valdymo dėžutes, būtinas geležinkelių funkcionavimui, sakė aktyvistų tinklo nariai. Kelias dienas traukinių judėjimas buvo paralyžiuotas, todėl rusai buvo priversti vežti savo kariuomenei atsargas automobilių keliais. Būtent todėl ir buvo suformuotas liūdnai pagarsėjęs 64 kilometrų ilgio karinis konvojus, judėjęs Kyjivo link.
Sunku pasakyti, kiek chaoso galima priskirti šiam sabotažui, o kiek prastam rusų logistikos planavimui, ypač dėl to, kad Baltarusijoje nėra nepriklausomos žiniasklaidos, sakė Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto mokslinė bendradarbė Emily Ferris. Tačiau be automatinio signalizavimo traukiniai buvo priversti sulėtėti, o jų skaičius vienu metu bėgiais būtų buvęs labai apribotas, sakė ji.
„Atsižvelgiant į Rusijos priklausomybę nuo traukinių, esu tikra, kad tai prisidėjo prie kai kurių problemų, su kuriomis jie susidūrė šiaurėje. Tai pristabdė jų gebėjimą judėti, – sakė ji. – Jie negalėjo veržtis toliau į Ukrainos teritoriją ir tai suvėlė jų tiekimo linijas, jie turėjo pasikliauti sunkvežimiais.“
Išpuoliai taip pat suteikė laiko Ukrainos kariams suformuotii veiksmingą atsaką į Rusijos invaziją, sakė Baltarusijos aktyvistas ir profesinių sąjungų narys Jurijus Ravavojus, kuris pabėgo į Lenkiją, nes po antivyriausybinių protestų, sukrėtusių Baltarusiją 2020 metais, išaugo tikimybė būti suimtam.
„Negaliu sakyti, kad buvome svarbiausias veiksnys, bet buvome svarbi plyta sienoje“, – teigė jis.
Diversantai idėjų sėmėsi iš ankstesnio Baltarusijos istorijos epizodo per Antrąjį pasaulinį karą, kai nacių okupacijai pasipriešinę baltarusiai susprogdino geležinkelio linijas ir traukinių stotis, kad sutrikdytų Vokietijos tiekimo linijas. Geležinkelių karas yra prisimenamas kaip Baltarusijos triumfo akimirka – mokyklose mokoma, kad tai yra sėkmingiausia rezistentų taktika, padėjusi sovietų kariuomenei išvyti vokiečius.
Praėjus aštuoniems dešimtmečiams, Rusijos buvimas Baltarusijoje sukėlė nesutarimų. Dešimčių tūkstančių Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje ruošiantis invazijai į Ukrainą sukėlė platų pasipriešinimą viduje ir atgaivino opozicijos tinklus, susiformavusius per 2020 metų protestus prieš Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, sakė emigracijoje Lietuvoje gyvenanti baltarusių žurnalistė Hanna Liubakova.
Šis geležinkelių karas buvo kokybiškesnis už pirmąjį. Pasak J. Ravavojaus, šįkart norėta išvengti aukų, taigi pastangos buvo sutelktos į įrangos gadinimą, kad būtų sustabdyta geležinkelių veikla.
„Nenorėjome žudyti nei Rusijos karių, nei baltarusių traukinių mašinistų. Mes panaudojome taikų būdą juos sustabdyti“, – sakė jis.
Jis ir kiti atakų organizavime dalyvavę baltarusiai atsisakė atskleisti tikslias detales, kaip atakos buvo įvykdytos ir kas jas įvykdė. Šį sprendimą pašnekovas motyvavo slaptumo būtinybe, nes norima apsaugoti žmones, prisidėjusius prie įrangos gadinimo.
Sabotaže prieš rusų tiekimo linijas dalyvavo trys pagrindinės grupės: tai geležinkelių darbuotojai, perbėgėliai iš saugumo pajėgų ir kibernetikos specialistai, sakė Varšuvoje gyvenantis buvęs saugumo pareigūnas leitenantas Aleksandras Azarovas, vadovaujantis saugumo pajėgų grupei „Bypol“.
Partizanams simpatizuojantys geležinkelių darbuotojai informaciją apie Rusijos pajėgų judėjimą ir svarbiausias geležinkelių infrastruktūros vietas nutekino Geležinkelio darbuotojų bendruomenei, kuri jomis pasidalijo per „Telegram“ kanalus. Rėmėjai susivienijo, kad įvykdytų atakas, tačiau ne buvo jokios įprastos pavaldumo ar planavimo grandinės, sakė A. Azarovas.
„Mūsų judėjimas nėra centralizuotas, – sakė jis. – Neturime pasipriešinimo lyderio. Tai yra horizontalu, o ties tuo dirba dešimtys grupių.“
Trečiąją grupę – kibernetikos specialistus – sudaro ištremti Baltarusijos IT profesionalai, kurie įvykdė keletą kibernetinių atakų prieš Baltarusijos vyriausybę 2020-aisiais.
Baltarusių kibernetikos specialistai pradėjo pirmąją ataką, įsilaužę į geležinkelio kompiuterių tinklą likus kelioms dienoms iki invazijos ir sukėlė sumaištį geležinkelių eisme Rusijos kariams dar net neperžengus sienos. Įsiskverbti į geležinkelių tinklo kompiuterių tinklus buvo gana lengva, sakė Niujorke įsikūrusios grupės atstovė Julijana Šemetovets, nes geležinkelio įmonė vis dar naudoja „Windows XP“ – pasenusią programinės įrangos versiją, kuri yra lengvai pažeidžiama.
Nuo vasario 26 d., praėjus dviem dienoms nuo invazijos pradžios, penkios paeiliui įvykdytos sabotažo akcijos prieš signalų valdymo dėžutes beveik visiškai sustabdė traukinių eismą, sakė buvęs geležinkelių darbuotojas Sergejus Voitechovičius, šiuo metu gyvenantis Lenkijoje ir vadovaujantis geležinkelių darbuotojų bendruomenei.
Vasario 28 d. atsirado palydovinės nuotraukos, kuriose užfiksuota 64 kilometrų ilgio rusų sunkvežimių ir tankų vilkstinė, važiuojanti iš Baltarusijos link Kyjivo. Per savaitę kolona visiškai sustojo, nes transporto priemonėms baigėsi degalai arba jos sugedo.
Nuo tada Baltarusijos valdžia ėmėsi intensyvių pastangų užkirsti kelią išpuoliams ir pradėjo medžioti diversantus. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad geležinkelių infrastruktūros sugadinimas yra teroristinis aktas, nusikaltimas, už kurį gresia 20 metų nelaisvės.
Dešimtys geležinkelių darbuotojų buvo atsitiktinai suimti, o jų telefonuose buvo ieškoma įrodymų, ar jie palaikė ryšius su partizanais, teigia aktyvistai. Pasak žmogaus teisių grupių, mažiausiai 11 baltarusių buvo sulaikyti, kaltinant dalyvavimu išpuoliuose.
Balandžio pradžioje saugumo policija netoli Bobruisko miesto sučiupo tris įtariamus diversantus ir šovė jiems tiesiai į kelių girneles. Valstybinė televizija ištransliavo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti kraujuojantys vyrai, kurių keliai buvo sutvarstyti, ir teigė, kad jie buvo pašauti, nes priešinosi sulaikymui.
A. Azarovas sakė, kad sulaikymai ir šaudynės atvėsino diversantų tinklo užsidegimą vykdyti atakas. Baltarusijos kariai ėmė dažnai patruliuoti, o geležinkelio linijos pradėtos stebėti dronais. „Tapo pernelyg pavojinga daryti atakas“, – sakė jis.
Tačiau kai įvyko susirėmimas su policija, Rusijos pasitraukimas iš Kyjivo zonos jau buvo įsibėgėjęs, o Kremlius paskelbė, kad sutelks savo karines pastangas į Ukrainos rytinės dalies užgrobimą. Pentagonas teigia, kad dauguma Rusijos karių, atvykusių į Ukrainą iš Baltarusijos, paskui buvo perdislokuojami rytinėse Ukrainos vietose.
„Manome, kad tai, jog rusai atsisakė minties užimti Kyjivą, yra mūsų darbo rezultatas, nes rusai Baltarusijoje nesijautė tokie saugūs, kaip tikėjosi, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos atstovas Franakas Viačorka. – Tūkstančiai Rusijos karių laiku negavo maisto, negavo kuro ir negavo įrangos“.
Dabar gali prasidėti naujas geležinkelių karo etapas. Pastarosiomis dienomis geležinkelių aktyvistai „Telegram“ skelbė nuotraukas, kuriose užfiksuota, kaip buvo apgadintos signalų valdymo dėžutės palei Rusijos geležinkelių linijas, kurios naudojamos kariams gabenti į Rytų Ukrainą. Nepriklausomai patvirtinti išpuolių neįmanoma, tačiau S. Voitechovičius tvirtino, kad tai susiję su geležinkelių tinklo narių aktyvumu. „Tarp Baltarusijos ir Rusijos yra atviros sienos“, – sakė jis.
