Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Greta Gyraitė pasakoja, kad Baltijos jūra yra „karštasis taškas“, kur sąlygos plisti infekcijas sukeliančioms Vibrio genties bakterijoms yra puikios.
„Ji uždara, pakankamai sekli, temperatūra šiandien yra jau 20 laipsnių, tai yra puikios sąlygos bakterijoms tarpti, daugintis ir dirbti savo nematomą darbą“, – konstatuoja ji.
Kokias rizikas kelia Vibrio bakterija, kaip ja galima užsikrėsti ir kokią grėsmę kelia klimato kaita, kalbamės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke dr. Greta Gyraite.
Kas gi yra ta Vibrio bakterija? Ji įvardijama kaip artima cholerai ir tai nuteikia gana gąsdinančiai.
Vibrio genties bakterijos yra natūraliai paplitusios Baltijos jūros vandenyse. Jos yra artimos cholerai, nes priklauso tai pačiai Vibrio bakterijų genčiai, tačiau vandenyje aptinkamų bakterijų kamienas nėra tas pats, kuris sukelia epidemijas trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Bangladeše ar Indijoje, nes tiesiog negamina choleros toksinų. Vibrio bakterijos, aptinkamos Baltijos jūroje, kaip ir mes „mėgstančios“ šiltesnį nei 18 laipsnių maudyklų vandenį, sukelia kiek kitokias infekcijas – žaizdų, ausų, gastroenterologines ligas. Svarbu paminėti, jos šios bakterijos nėra asocijuojamos su tarša ar taršos šaltiniais, nėra iš kažkur „atėjusios“.
Kaip suprantu, paplitusi yra ne viena Vibrio bakterijos rūšis – ar jų pavojingumas kuo skiriasi?
Taip, dažniausiai yra aptinkamos Vibrio cholerae (V. cholerae) ir Vibrio vulnificus (V. vulnificus) bakterijos. Jų sukeliamos sveikatos problemos, jei kalbame apie žaizdos infekcijas, yra panašios: infekuotos žaizdos pūliuoja, prasideda nekrozuojantis fascitas. Tačiau šių bakterijų užkrečiamumas ir mirtingumas skiriasi. Užsikrėtus V. vulnificus, jei jau prasideda sepsis, mirtingumas siekia apie 50 proc. O užsikrėtus V. cholerae, kuris yra ne pandeminis štamas, tikimybė pasveikti daug didesnė.
Šiek tiek skiriasi ir šių bakterijų paplitimas Baltijos jūroje. V. vulnificus labiau žinoma kaip sūresnių vandenų rūšis ir dažnesni infekcijų atvejai yra registruojami Vokietijos pakrantėje, palyginus su Suomija, kur druskingumas yra gerokai mažesnis. O ne pandeminė V. cholerea „mėgsta“ labiau gėlą vandenį, ji aptinkama ir Kuršių mariose bei Lietuvos pakrantėje.
Koks šių bakterijų bendras paplitimas Baltijos jūros pakrantėse? Kuo piečiau – tuo jų daugiau?
Kalbant apie pagrindines 4 Vibrio genties bakterijas, kurios Baltijos jūros regione sukelia daugiausiai atvejų, yra pastebimas dėsningumas, kad V. vulnificus, V. parahaemolyticus dažniau aptinkamos Vokietijos, Danijos, pietų Švedijos pakrantėje, tai yra ten, kur didesnis druskingumas, o V. alginolyticus arba V. cholerea – labiau į šiaurę, bet jos visos yra aptinkamos visur.
Tarkime, Vokietijos pakrantė, kuri yra piečiau, nėra stipriai išsiskirianti infekcijų atvejų skaičiumi kaip, pavyzdžiui, visa Švedijos pakrantė. Mūsų paskutiniai duomenys, kurie bus netrukus publikuoti, rodo, kad pagal iki 2021 m. rinktus epidemiologinius duomenis Švedijoje buvo užfiksuota virš 600 infekcijos atvejų, o Vokietijoje per tą patį laikotarpį infekcijos atvejų buvo apie 57.
Aišku, skiriasi pakrantės ilgis bei populiacijos dydis, Švedijos pakrantė daug ilgesnė, bet tas „piečiau“ ar „šiauriau“ nelabai ką reiškia. Infekcijų atvejų skaičius priklauso nuo kelių sudedamųjų dalių, taip pat ir nuo to, kaip šalys atlieka monitoringą, kaip žmonės ir medikai yra informuoti.
Iš pokalbių su ligoninių atstovais žinome, kad yra buvę infekcijos atvejų, bet kadangi pagal įstatymus tai nėra ta bakterijų rūšis, apie kurią reikia pranešti, niekas apie tai oficialiai ir nekalba.
Mūsų turimais duomenimis per pastaruosius 30 metų iš viso Baltijos jūros regione užregistruota apie 1,5 tūkst. infekcijos atvejų. Tai yra patvirtinti infekcijos atvejai, o kiek jų dar nenustatyta, nes žmonės nesikreipė, pasakyti negalima. Tuo meru kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, vasaros laikotarpiu yra labai aiškus algoritmas: jei tik vanduo sušyla virš 18 laipsnių, atsiranda informacija tiek dienraščiuose, tiek internetiniuose puslapiuose, lentelėse prie paplūdimių iškart iškyla ženklai, kad rizika užsikrėsti Vibrio bakterijomis didėja. Tad visuomenė yra labiau informuojama. O tai yra aktualu žmonėms, kurie turi silpnesnį imunitetą, jie gali pasirinkti: maudytis ar ne.
Lietuvoje dar mažai kas girdėjo
Pas mus, manau, nelabai daug kas ir bus girdėję apie tokią bakteriją.
Nieko nuostabaus, kad žmogus, kuris nori įmerkti kojas į jūros vandenį, apie tai negirdėjęs. Tiesa tokia, kad per pastaruosius kelerius metus po susitikimų su ligoninių atstovais tapo aišku, kad ir visuomenės sveikatos sistema nelabai žino apie šią problemą.
Kokia situacija Lietuvos paplūdimiuose – ar randama šios bakterijos?
Situacija tokia, kad kai nėra kažkam liepta fiksuoti, niekas to ir nedaro. Iš pokalbių su ligoninių atstovais žinome, kad yra buvę infekcijos atvejų, bet kadangi pagal įstatymus tai nėra ta bakterijų rūšis, apie kurią reikia pranešti, niekas apie tai oficialiai ir nekalba. Ir nieko negali kaltinti – ligoninės neprivalo to tirti, nes to nėra jų protokoluose. Bet šiais metais bandome pramušti ledus šioje srityje ir „ieškome“ infekcijos klinikinių atvejų.
Tiesa, panaudojus turimų Baltijos jūros regiono šalių – Švedijos, Vokietijos – duomenis, pagal tai, kiek infekcijų buvo užregistruota tam tikruose regionuose, sudėjus tuos duomenis į statistinį modelį kartu su aplinkos parametrais (tokiais kaip temperatūra bei druskingumas), gavome reikšmingą rezultatą: per pastaruosius 20 metų Lietuvos pakrantėje, jei būtų stebimi užsikrėtimai šia bakterija, turbūt būtume užfiksavę apie 12 infekcijos atvejų. Tą patį padarėme ir su Lenkijos pakrante, nes ten taip pat nėra stebimi šios infekcijos atvejai, tai ten būtų buvę apie 20 atvejų.
Galima sakyti, jog tai tik spėjimas, bet kartu tai išskaičiuotas rezultatas iš konkrečių duomenų kitose šalyse. Tad potencialo tirti klinikinius atvejus, tiek stebėti šias bakterijas maudyklų vandenyse yra, tačiau tai turi kažkaip „užsikurti“ ir valstybės lygmeniu.
Nors oficialių duomenų neturime, jūs su kolegomis tiriame faktinį paplitimą mūsų pakrantėse, ką randate?
Pirmuosius tyrimus pradėjome su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų grupe. Juos atlikome 2017 m. ir toliau tyrėme beveik kiekvieną vasarą, darbus kiek apstabdė tik karantinas. Ir tiriant visada randamos pagrindinės bakterijų rūšys – V. vulnificus ir V. cholerea. Tiesa, pirmosios niekada neradome Kuršių mariose, nes ji mėgsta apysūrį vandenį. O V. cholerea labiau universali ir aptinkama tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūros pakrantėje. Jos kiekis, mūsų duomenimis, kurie buvo publikuoti moksliniuose straipsniuose, truputį koreliuoja su druskingumu ir temperatūra, dar prie jų paplitimo ir greitesnio dauginimosi prisideda tam tikros fitoplanktonų grupės. Tad tyrimus vykdome, tačiau jų apimtys priklauso nuo finansavimo.
Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra per tiesioginį atvirų žaizdų sąlytį su jūros pakrančių maudyklų vandenimis.
Šiuo metu mokslinės stažuotės metu Vilniaus universitete tiriu šitų bakterijų atsparumą tam tikriems antibiotikams (finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-PD-22-80). Kaip rodo moksliniai duomenys, Vibrio bakterija, anksčiau gana lengvai gydoma antibiotikais, šiuo metu rodo atsparumą net kelioms antibiotikų grupėms. Tad ir aiškinsimės, kokia situacija su Baltijos jūroje paplitusiomis Vibrio bakterijomis. Tai atskleidžia dar vieną Vibrio bakterijos probleminę pusę – jos ne tik kad netiriam maudyklų vandenyse, kaip ir klinikiniuose atvejuose, bet ji dar ir turi atsparumą antibiotikams. Kodėl jis vystosi apskritai? Tam įtakos turi į mūsų vandenis patenkančios nuotekos, su kuriomis pašalinama labai daug antibiotikų likučių, žemės, gyvulininkystės ūkiai ir kt.
Žiūrint į konkrečius šalies pajūrio paplūdimius, galima išskirti, kur gyvena daugiau šių bakterijų?
Kadangi mūsų pajūrio ruožas labai trumpas, tokias ryškias tendencijas būtų sudėtinga išskirti, jos gausumas visur yra apytiksliai panašus. Tik, kaip minėjau, V. vulnificus neaptinkama Kuršių mariose.
Kita vertus, dėl aptinkamų kiekių dar sudėtinga daryti kažkokias išvadas, nes nei Europos, nei pasaulio mastu dar nėra nustatyti kiekiai, kokie konkrečiai jau yra pavojingi žmogui. Tiriant kitų bakterijų paplitimą pagal maudyklų direktyvą yra konkretūs rėmai, iš kurių negalima „išlipti“, ir gali aiškiai pasakyti, galima maudytis ar ne. Šiuo atveju to neturime ir negalime pasakyti, kas yra didelė, o kas – maža rizika.
Užsikrečia ne tik per vandenį
Kaip užsikrečiama vibrioze – užtenka išsimaudyti užterštame vandenyje?
Virbio bakterijomis paprastai užsikrečiama vartojant termiškai neapdorotas jūros gėrybes. Pasitaiko atvejų, kai užsikrėsti užtenka kontakto su jomis, pavyzdžiui, skrodžiant žuvį užtenka įsidurti peleku ar žvynais. Bet pagrindinis užsikrėtimo kelias yra per tiesioginį atvirų žaizdų sąlytį su jūros pakrančių maudyklų vandenimis. Esminis dalykas – nebristi į vandenį turint žaizdų, kad būtų išvengta tiesioginio kontakto su bakterija.
Taigi jei iš esmės žmogus ir jo oda sveika, rizika minimali?
Taip, sunkūs infekcijos atvejai pasitaiko tarp asmenų, sergančių tokiomis ligomis kaip diabetas, kepenų ligos, arba tų žmonių, kurie turi imuninės sistemos sutrikimų. Ir, žinoma, didesnė rizika pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms.
Tai atskleidžia dar vieną Vibrio bakterijos probleminę pusę – jos ne tik kad netiriam maudyklų vandenyse, kaip ir klinikiniuose atvejuose, bet ji dar ir turi atsparumą antibiotikams.
Kita vertus, kiek tenka skaityti apie infekcijų atvejus moksliniuose straipsniuose, atrodo, kad tai lyg loterija – kitą kartą tam, kad susirgtum, nebūtinai turi turėti kažkokių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, 2 metų vaikas Suomijoje užsikrėtė V. cholerea, nes jis susižeidęs pajūryje tiesiog buvo įmerktas į Baltijos jūros vandenį, kad žaizda būtų „dezinfekuota“. Bet tame vandenyje tykojo kita problema ir neklausė, kiek aukai metų. Taigi, kaip mėgstu sakyti, tai, ko nematai, nebūtinai neegzistuoja.
Kuo Vibrio bakterija pavojinga žmogaus sveikatai? Prieš kelis metus girdėjome ir apie mirties atvejį – taip gali nutikti tik paliegusios sveikatos žmogui?
Nesu medikė, bet žinau tuos atvejus, kai sepsis užsikrėtus pasireiškė per 24 valandas. Tai jau yra kritiniai atvejai, kada žmogus tikrai turi papildomų sveikatos problemų. Lengvais atvejais gali pasireikšti žaizdos pūliavimas, viduriavimas, vėmimas. Nemažai pasitaiko ir ausų infekcijų, čia jau pasireiškia kiti simptomai: skausmas ir pan. Lengva forma užsikrečiama vartojant ir neapdorotus produktus, daugiausiai tai pasireiškia vėmimu, viduriavimu. Tai yra tie simptomai, kuriuos puikiai galima išgydyti turint tam sąlygas, ką ir turime.
Kiek grėsmės šiandien kelia klimato kaita – kokį juodžiausią ir ne tokį juodą scenarijus būtų galima nupiešti ateičiai, kaip galėtų keistis mūsų jūros ekosistema ir Vibrio bakterijos vieta joje?
Yra daugybė įrodymų, kad dėl klimato kaitos šių bakterijų gausumas ir jų sukeliamų infekcijų rizika tikrai didės. Pagrindinė priežastis bus kylanti vandens temperatūra. Tai jei kažkaip nevaldysime klimato kaitos procesų, mūsų ekosistema ir Vibrio bakterijos vieta joje keisis.
Tačiau esu linkusi į tai žiūrėti šviesiai – keičiasi aplinka, keičiamės ir mes. Manau, išmoksime pamokas apie saugų elgesį vandenyje, jei tai taps išties tokia nevaldoma ir reikšminga situacija, kai bus akivaizdūs užsikrėtimai. Išmoksime, kad su žaizdomis nereikia bristi į vandenį, jog po maudynių jūroje reikia dezinfekuoti žaizdas, o kylant abejonių ar viskas gerai, informuosime medikus, jog turėjome kontaktą su jūros vandeniu. Manau, išmoksime elementarias prevencines priemones ir žinosime, kaip valdyti situaciją, o ligoninės turės algoritmus, kaip tokius pacientus gydyti.
Yra daugybė įrodymų, kad dėl klimato kaitos šių bakterijų gausumas ir jų sukeliamų infekcijų rizika tikrai didės. Pagrindinė priežastis bus kylanti vandens temperatūra.
Dar labai norėčiau tikėti, kad, kaip ir visose kitose Baltijos jūros regiono šalyse, pagaliau įgyvendinsime Vibrio genties bakterijų monitoringą maudyklose. Manau, tai būtų naudinga ir reikalinga ateityje.
Ar šios bakterijos išskirtinai labiau „mėgsta“ Baltijos jūrą?
Baltijos jūra tikrai nėra vienintelė, kurioje aptinkamos Vibrio genties bakterijos. Vibriozės atvejai yra stebimi ir fiksuojami ir Viduržemio jūroje, Atlanto ir Ramiojo vandenynų pakrantėse. 2021 m. Kalifornijos Visuomenės sveiktos departamento duomenimis, yra žinoma, kad kasmet JAV Vibrio bakterija sukelia apie 80 tūkst. susirgimų. Aišku, tai yra visai kitas populiacijos mastelis, bet ten kasmet būna virš 500 hospitalizacijų ir apie kelis šimtus mirčių.
Ar Vibrio bakterija – pagrindinis pavojų keliantis mikroorganizmas jūroje?
Yra visa puokštė ligų sukėlėjų mūsų vandenyse. Pagrindiniai, kurie tiriami pagal maudyklų vandens direktyvą, yra žarniniai enterokokai, E. coli bakterijos, toksinus produkuojančios melsvabakterės. Tačiau be jų dar yra kambilobakterijos, daug virusinių ligų sukėlėjų – enterovirusai, rotavirusai, visokie pirmuonys.
Matyt, šie gyviai aktyviau tarpsta uždaruose mažesniuose vandens telkiniuose nei jūroje, ar rizikos panašios?
Nemanau, jog uždari, mažesni vandens telkiniai yra pavojingesni nei jūros vanduo. Viskas priklauso nuo sąlygų, tokių kaip: vandens temperatūros, taršos šaltinių (žarninių enterokokų bei E. coli atveju), galų gale žmogaus sveikatos būklės. Tad visur reikia save pasaugoti – svarbiausia, Vibrio bakterijų atveju, pasirūpinti žaizdomis, nesimaudyti joms esant arba iškart po maudynių dezinfekuoti, negurkšnoti maudyklų vandens, o taip pat vartoti tik gerai termiškai apdorotas jūros gėrybes.
Dėkoju už pokalbį.
