Jos netruko išsiaiškinti, kad tai vanaginių šeimos paukštis – paprastasis suopis. Moterims pagailo jauniklio ir jos ėmėsi jį globoti.
Rado prie durų
„Atėjusi ryte į darbą prie darželio durų radau labai didelio paukščio jauniklį. Nežinau, ar paukštis tikrai sužeistas buvo, mat bandė plasnoti, bet pakilti negalėjo. Tuomet mūsų darželio direktorė suskubo ieškoti pagalbos, kas galėtų juo pasirūpinti.
Atrodo, kad pats paukštis atskrido pas mus pagalbos prašyti, mums labai jo pagailo, tad stengėmės kuo tik galime jam padėti“, – pasakojo paukštį radusi darželio darbuotoja Jūratė Pralgauskienė.
Ieškojo informacijos
Darželio darbuotojos skambino visais įmanomais telefonais visoms tarnyboms. Visgi paaiškėjo, kad pagalbą gauti nėra taip lengva.
„Išsiaiškinome, kad tai paprastojo suopio jauniklis. Juo visą dieną rūpinosi mūsų darželio moterys, o savaitgalį viena darbuotoja jį savo namuose turėjo priglausti. Moteris net žalios mėsos specialiai paukščiui važiavo pirkti“, – aiškino paukštį radusi moteris.
Davė patarimų
Kaip elgtis su rastu laukinio paukščio jaunikliu, moterims patarė gyvūnų globėjų tarnybos „Nuaras“ atstovai.
„Mes pačios nežinome, ar jis sužeistas, ar jis nusilpęs, bet paskristi negali. Labai įdomu tai, kad paukštis leidosi paimamas ant rankų, maitinosi žalia mėsa.
Paukštis labai mielas, labai gražus. Gal kur atsitrenkęs, gal užsigavęs buvo.
Kol kas jį globoja bendradarbė. Gyvūnų tarnyba „Nuaras“ davė patarimų, sakė, kad po savaitgalio važiuos į Kėdainius, tai gal galės užsukti. Rūpi mums tas rastinukas, labai gaila paukštelio“, – atsiduso J. Pralgauskienė.
Paprastasis suopis paplitęs Eurazijos vidutinėse platumose. Žiemoja Pietų Europoje, pietų ir rytų Afrikoje, pietų ir pietryčių Azijoje.
Gyvena Kėdainiuose
Enciklopedijose rašoma, kad paprastasis suopis Lietuvoje gana dažnas paukštis. Jų gausu Aukštaitijoje, Vidurio Lietuvoje (Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda spalį.
Suopis peri įvairiuose miškuose: eglynuose, pušynuose, beržynuose, juodalksnynuose, drebulynuose. Renkasi tiek miško tankmę, tiek pavienius kirtimų medžius.
Taip pat įsikuria ir nedideliuose gojuose, giraitėse. Lizdą krauna iš pušų, eglių, juodalksnių šakų. Kasmet perėti grįžta į tas pačias vietas. Deda 2–4 balsvus su dėmelėmis, dryžiais kiaušinius. Jaunikliai lizdą palieka po 42–48 dienų.
Medžioja pamiškėse, pievose, aikštelėse, kitose atvirose vietose. Sklando ratais, stebėdamas grobį pakimba ore, paskui staigiai neria žemyn. Minta pelėnais, kurmiais, voverėmis, kirstukais, paukščiais, varliagyviais, ropliais.
