2016 m. prieš Seimo rinkimus socialdemokratų partijos programa žadėjo, kad išrinkus rože savo simboliu pasirinkusią politinę jėgą Lietuvoje bus daugiau darbo vietų, pajamų ir socialinio teisingumo.
„Naujoji mūsų rinkimų programa skiriasi nuo kitų. Mes pabrėžiame aiškius programos tikslus, kurie yra pamatuojami. Esame įsitikinę, kad socialdemokratai yra geriausias Lietuvos žmonių pasirinkimas, formuojant 2016–2020 metų Seimo daugumą ir naująją Vyriausybę“, – prieš ketverius metus žadėjo socialdemokratai.
Verta pažymėti, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) sudarė iki 2017 m. Vėliau socialdemokratai, kaip partija, pasitraukė iš koalicijos sutarties. Tam nepritarę partijos senbuviai, vedami Gedimino Kirkilo, sudarė frakcijų koaliciją, o vėliau, įkūrus Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (LSDDP), pasirašė ir koalicinę sutartį tarp partijų.
Portalas tv3.lt siūlo prisiminti, ką prieš ketverius metus žadėjo ir (ne)įgyvendino socialdemokratai.
Ekonomika, verslas ir inovacijos
Rinkiminėje programoje socialdemokratai pažymėjo, kad sieks, kad 2020 m. Lietuvos gyventojų vidutinis darbo užmokestis būtų 1 100 eurų, minimalus atlyginimas sudarytų pusę vidutinio atlyginimo, o senatvės pensija išaugtų trečdaliu.
Tai valdantiesiems pavyko padaryti. Vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2020 m. I ketvirtį siekė 1 381 eurą, vidutinė senatvės pensija – 376 eurus (2016 m. spalį pensijos dydis buvo 255 eurai), o minimalus atlyginimas – 607 eurus.
Socialdemokratai taip pat žadėjo, kad Lietuvos ekonomika bus grindžiama aplinką tausojančiomis, inovatyviomis technologijomis.
Tvirtinta, kad prioritetas bus teikiamas ilgalaikių bedarbių, jaunimo, moterų, vyresnio amžiaus žmonių, atskirų regionų gyventojų, neįgaliųjų, atskirų socialinių grupių žmonių užimtumui.
Socialdemokratai žadėjo parengti ir įgyvendinti kompleksinę demografinę programą, kuri įgalintų padidinti gimstamumą, pailginti žmonių gyvenimo trukmę.
Žadėta pertvarkyti valstybinio socialinio draudimo sistemą, dėl to, anot socialdemokratų, turėjo išaugti jos tvarumas ir gebėjimas užtikrinti orias pensijas, nedarbo, motinystės, vaiko priežiūros ir ligos išmokas.
Tuometiniai valdantieji žadėjo skatinti medicininį turizmą, plėsti SPA centrus, remti ekologinio ir kaimo turizmo veiklas.
Taip pat žadėta, kad bus užtikrintas didesnis moterų dalyvavimas valdant valstybės įmones.
Socialdemokratai ruošėsi tęsti mokesčių sistemos pertvarką, didesnį svorį suteikti turto, aplinkos tausojimo mokesčiams, tuo pačiu mažinant darbo jėgos apmokestinimą.
„Sieksime teisingesnių mokesčių: turtingesni piliečiai turės labiau prisidėti prie bendros gerovės kūrimo“, – apie progresinius mokesčius savo programoje užsiminė socialdemokratai.
Socialinė politika
Šioje srityje socialdemokratai kaip vieną iš pagrindinių savo tikslų žadėjo „užbaigti kompensacijų už dešiniųjų valdymo metais sumažintas pensijas ir atlyginimus grąžinimą“.
Programoje įrašyta, kad valstybė rems mažas pajamas gaunančias šeimas įsigyjančias pirmąjį būstą ar nuomojančias būstą rinkos sąlygomis.
Socialdemokratai tikino, kad bus remiami gyvenamojo būsto plėtros projektai, kuriais bus siekiama sukurti ilgalaikės nuomos ir prieinamų būsto kainų jaunimui ir jaunoms šeimoms rinką.
Žadėta plėsti būsto pritaikymo žmonėms su judėjimo negalia programą ir užtikrinti, kad būsto pritaikymo pagal šiuos poreikius eilėje reikėtų laukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
Planuota priimti nuostatą, kad socialinėms reikmėms valstybės savivaldybėms skirtos, tačiau neišleistos lėšos, gali būti panaudotos tik kitoms giminingoms socialinėms reikmėms.
Socialdemokratai tikino, kad bus užtikrinta kokybiška slauga ir parama vienišiems senyvo amžiaus žmonėms, kuriami šiuolaikiški senelių namai su kokybiškų paslaugų paketu.
Socialinės politikos srityje socialdemokratai išskyrė ir tautines mažumas. Žadėta, kad bus skatinama tautinių mažumų kultūrinė saviraiška, jų mokymo įstaigų finansavimas bus vykdomas skiriant daugiau lėšų, bus sukurta ir įgyvendinta tautinių mažumų kultūros paveldo išsaugojimo programa.
Giriasi vaiko pinigais
LSDDP pirmininkas Gediminas Kirkilas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad pavyko įgyvendinti pažadą mažinti socialinę gyventojų atskirtį.
„Tai aišku yra ir vaiko pinigų įvedimas. Nepasiektas tas lygis, kurio mes norėjome, bet vaiko pinigai tapo labai svarbiu mūsų socialinės apsaugos elementu. Europos Komisija pasakė, kad tai labiausiai socialinę atskirtį mažinantis elementas“, – sakė G. Kirkilas.
Apie progresinius mokesčius socialdemokratai kalbėjo jau ne vieną kadenciją, tad G. Kirkilas džiaugėsi, kad pavyko įvesti progresinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.
G. Kirkilas tikino, kad socialdarbiečiai siūlė visą eilę socialinę atskirtį mažinančių sprendimų, o kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui pensijų padidinimą, paspartino ir koronaviruso sukelta krizė.
„Svarbiausias dalykas, kad buvo atitinkamas ekonominis augimas, kuris tai leido“, – kalbėjo LSDDP lyderis.
G. Kirkilas tarp šios kadencijos pasiekimų išskyrė ir partijų susitarimą dėl 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai.
„Buvome vieni iš iniciatorių partijų susitarimo, kas buvo padaryta. Tai buvo labai svarbu padaryti, nes aš sunkiai įsivaizduoju, kokioje mes situacijoje būtume su NATO gynybos planais, jeigu to sprendimo nebūtų. Manau, kad tai buvo visiškai teisingas sprendimas“, – įsitikinęs pašnekovas.
LSDDP atstovai Seime vadovauja Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetams, partijos deleguotas Linas Linkevičius eina užsienio reikalų ministro pareigas. Užsienio politikos srityje G. Kirkilas džiaugiasi atstatyta partneryste su Lenkija.
„Manau, Lenkija Lietuvai yra svarbi visais aspektais, ir dėl mūsų prisijungimo prie europinių elektros tinklų, ir dėl transporto, ir galbūt net svarbiausia partnerė gynybos srityje“, – pasakojo G. Kirkilas.
Nevertėtų nuopelnų prisiimti sau
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas naujienų portalui tv3.lt sakė, kad socialdarbiečiams nevertėtų vaiko pinigų prisiimti tik kaip savo laimėjimo.
„Čia ir valstiečiai, ir lenkia manipuliavo tą sąvoka. Tomaševskis už tai labai kovojo“, – teigė docentas.
V. Dumbliauskas kritikavo, kad socialdarbiečių lyderis šį sprendimą priskyrė prie nuopelnų mažinti socialinę atskirtį. Docento teigimu, vaiko pinigus gauna ir mažiau, ir daugiau uždirbantys asmenys, tad tai prie skurdo ir socialinės atskirties mažinimo neprisideda.
Pašnekovui abejonę sukėlė ir kitas nuopelnas, kurį sau ir savo kolegoms priskyrė G. Kirkilas – santykių su Lenkija atšilimas.
„Kiek iš viešosios erdvės buvo galima suprasti, kad tai labiau Skvernelio iniciatyva“, – sakė V. Dumbliauskas.
Politologas tikina, kad negalima nuneigti užsienio reikalų ministro ar socialdarbiečių vadovaujamų Seimo komitetų įtakos, tačiau, anot V. Dumbliausko, didžiausius nuopelnus šioje srityje užsienio politikos ekspertai priskiria premjerui Sauliui Skverneliui, o ne socialdarbiečiams.
Švietimas ir mokslas
Nors idėja, kad mokytojas turi tapti prestižine profesija išreklamuota buvo vėliau, socialdemokratai tai akcentavo ir 2016 m. programoje.
„Mokytojo profesijos prestižą užtikrins geras atlyginimas ir jo kompetencijos – mokytojas vidutiniškai uždirbs ne mažiau kaip 1200 eurų (po mokesčių)“, – skelbė socialdemokratai.
Politikai žadėjo, kad kaimo ir miesto mokyklų mokiniai turės vienodas galimybes kokybiškam švietimui, žadėta, kad kaimo mokyklos bus ne uždaromos, o sujungiamos.
Taip pat žadėta reglamentuoti mokyklų valdymo išlaidas, kad jos neviršytų 10 proc. visų mokymui skirtų išlaidų.
Socialdemokratai žadėjo nupirkti 300 naujų mokyklinių autobusų, remti popamokines veiklas.
Socialdemokratai tikino, kad visi pagal valstybės užsakymą priimti abiturientai aukštosiose mokyklose mokysis nemokamai. Kalbėta ir apie universitetų susijungimą bei tarptautiniu mastu konkurencingą aukštųjų mokyklų tinklą.
Socialdemokratai žadėjo, kad aukštųjų mokyklų dėstytojų atlyginimai išaugs trečdaliu, perpus padidės studentų, gaunančių stipendiją, skaičius.
Didžiausia nesėkmė – aukšto mokslo reforma
LSDDP pirmininkas mano, kad didžiausia jo vadovaujamos politinės jėgos ir koalicijos partnerių valstiečių nesėkmė šioje Seimo kadencijoje yra stringanti aukštojo reforma.
„Nebuvo įvertinta viskas iki galo, aukštosios mokyklos pasipriešino, dėl to ši reforma tik iš dalies buvo padaryta. Manyčiau, kad didžiausia nesėkmė. Greičiausiai naujam parlamentui teks ieškoti naujų priėjimų, nes aukštosios mokyklos yra labai savarankiškos, jos turi savo autonomiją. Mano nuomone, reikia šią reformą vykdyti kitais būdais“, – samprotavo G. Kirkilas.
Informacinės technologijos
Socialdemokratai savo programoje vylėsi, kad bus visiškai pereita prie elektroninių dokumentų formato visų valstybės institucijų viduje bei bendraujant tarp institucijų.
Taip pat žadėta, kad visi valstybinių institucijų duomenys (išskyrus asmens ar valstybės paslaptį sudarantys) bet kokiu formatu bus prieinami piliečiui paprašius.
Sveikatos apsauga
Socialdemokratai žadėjo sveikatos politiką grįsti pirmiausia susirgimų prevencija, sveiko gyvenimo būdo propagavimu, rūkymo ir alkoholizmo mažinimu, plečiant nemokamų skiepų spektrą ir kitomis prevencinėmis programomis.
Politikai žadėjo plėsti nemokamų odontologijos paslaugų senjorams ir vaikams spektrą.
Socialdemokratai tikino, kad slaugytojų vidutinis atlyginimas bus didesnis už šalies atlyginimo vidurkį.
Taip pat žadėta, kad veiks trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo į rajonus sistema (skiriant socialinę pagalbą atvykstantiems specialistams, vartojamųjų paskolų lengvatas, aprūpinant municipaliniu būstu, sudarius trišales sutartis dėl rezidentūros).
Žemės ūkis, aplinkosauga
Socialdemokratai tikino, kad jų valdymo metu tiesioginės išmokos žemdirbiams už deklaruojamų naudmenų plotą pasieks Europos Sąjungos vidurkį.
Žadėta užbaigti žvyrkelių tarp gyvenviečių su kietąja danga asfaltavimo programą.
Žadėta, kad Vyriausybė kartu su savivaldybėmis įgyvendins programą dėl jaunų specialistų įsitvirtinimo kaimiškose vietovėse. Bus kuriamas būsto fondas kaimiškose savivaldybėse, kad aukštos kvalifikacijos specialistai, atvykstantys dirbti į kaimą, lengvatinėmis sąlygomis galėtų išsinuomoti sau butą ar namą.
Socialdemokratai rinkimų į Seimą programoje žadėjo trečdaliu padidinti dviračių takų ilgį ir dešimtadaliu padidinti šalies miškingumą.
Paveikė partijos skilimas
Politikas pripažino, kad rinkėjams duotus pažadus vykdyti sutrukdė ir 2017 m. įvykęs socialdemokratų skilimas.
„Tai gerokai apsunkino, nes realiai pusę kadencijos realios daugumos nebuvo. Tik praeitais metais buvo sudaryta dauguma, kuri irgi yra labai maža ir radikalesnes reformas labai sunku vykdyti“, – teigė G. Kirkilas.
O ar valstiečiai klausė mažesniųjų savo koalicijos partnerių?
„Visko būdavo, bet, manau, iš esmės mums pavyko bendradarbiavimas. Bet ginčų, aišku, buvo nemažai“, – pripažino G. Kirkilas.
V. Dumbliauskas nesutiko su G. Kirkilo pasakymu, kad socialdarbiečiai, kaip mažesnieji koalicijos partneriai, būdavo neišgirsti.
„Labiau linkęs sakyti, kad Kirkilas kai kuriais atvejais suko aplink pirštą Karbauskį. Kirkilas patyręs, senas lapinas. Ir jis, ir Karbauskis suprato, kad valstiečiams be socialdarbiečių baba, valdančioji koalicija žlunga“, – samprotavo pašnekovas.
Politologo nuomone, G. Kirkilas bei Juozas Bernatonis šioje kadencijoje išnaudojo savo politinę patirtį ir, nors turėjo nedaug balsų parlamente, buvo svarbūs valdančiosios koalicijos dalyviai.
„Kirkilas sužaidė tikriausiai savo paskutinį žaidimą“, – teigė V. Dumbliauskas.
Kiti Seimo rinkimai vyks spalio 11 d.
