Neigiamas COVID-19 testas dar neduoda „žalios šviesos“? Specialistai aiškina, kodėl tyrimas turi prasmę

Po muzikinių apdovanojimų kilus šaršalui ir klausimui, ar neigiamo COVID-19 testo išties pakanka, kad susibūrusieji iš skirtingų šeimų jaustųsi saugūs, specialistai teikia skirtingas nuomones. Visgi ministras Arūnas Dulkys konstatavo, kad neigiamas testo atsakymas ir galvojant apie imuniteto pasus dar „pakabintas ant daug klaustukų.“

Iškart į renginį sureagavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė teigė, kad net ir neigiamas COVID-19 tyrimo atsakymas nereiškia, kad „viskas yra ok“.

„Tik noriu priminti, kad net ir gavus neigiamą PGR tyrimo ar antigenų testo atsakymą dar nereiškia, kad viskas yra ok. Tai reiškia, kas viskas buvo ok, (t. y., dar negalėjote užkrėsti kitų, net jei pats ir buvote jau užsikrėtęs) tepinėlio ėmimo metu. O po to jau „kaip dievas duos", – rašė ji socialiniame tinkle.

Diskredituoja testavimo efektyvumą?

Toks teiginys paskatino diskusijas, ko tuomet vertas tyrimas bet kurioje kitoje situacijoje, jei žmogus, nors ir neturi simptomų, po kelių valandų ar paros jau būti užkrečiamas ir platinti virusą.

Į klausimą, ar tokie pareiškimai apskritai nediskredituoja testavimo efektyvumo, užkrečiamųjų ligų specialistas, prof. Saulius Čaplinskas atsakė nevyniodamas žodžių į vatą.

„Jūs verčiat mane pasakyti vieną labai liūdną dalyką, kad vis tik gerbiama Lingienė ir daug ten dirbančių žmonių išvis nėra epidemiologai, epidemiologai praktikai, kurie turi tarptautinės praktinės patirties, o visą laiką iš esmės dirbo kontrolės darbą. O dabar ne medikas, ne laboratorijos specialistas šneka apie tyrimus patys nesuprasdami, kokias galima šių tyrimų nauda, panaudojimas ir panašiai“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo jis.

Dulkys: neigiamas testas nereiškia, kad kitą valandą nebūsi užsikrėtęs

Visgi COVID-19 tyrimo efektyvumu suabejoti verčiantį pavyzdį pateikė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kalbėdamas apie imuniteto sertifikatus Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje jis sakė, kad valstybės vis dar ieško atsakymų dėl testo atlikimo į juos įtraukimo.

REKLAMA

„Čia yra keletas pagrindinių aspektų – kiek mes sudėsime į jo [imuniteto sertifikato] turinį, apie tai diskutuojama ir atskirose valstybėse. Nes vienas dalykas yra įtraukti persirgusiuosius, tuos, kurie vakcinavosi, kurie turi antikūnų. Ir tada ant didelio klaustuko kabo apskritai bet koks kitas testavimasis. Nes testo pasidarymas dar nereiškia, kad kitą valandą nesi užsikrėtęs. Viename Vokietijos mieste, kur tokį bandymą daro, tai tokiu atveju imuniteto sertifikatą galiojimą „užskaito“ tik vienai parai. Tai yra visokių niuansų ir šalys mėgina atrasti geriausius atsakymus“, – kalbėjo A. Dulkys.

Vis dėlto SAM kuriamas vadinamasis žaliasis skaitmeninis pažymėjimas, kuris bus vienodas visose Europos Sąjungos šalyse, apimtų tris aspektus – skiepijimąsi, persirgimą ir tyrimų rezultatus.

COVID-19 testo atsakymas gali greitai pasikeisti

Specialistai konstatuoja, kad išsitestavus prieš porą dienų išties nereiškia, kad šiandien žmogus neserga.

Kaip komentavo LSMU profesorius, gydytojas infektologas Alvydas Laiškonis, net ir atlikus auksiniu standartu vadinamą PGR testą atsakymas per parą gali pasikeisti.

„Vieną dieną atsakymas gali būti neigiamas, o po trijų dienų – jau teigiamas“, – sakė jis.

Be kita ko, gydytojas pabrėžė, kad greitieji antigeno testai yra mažiau efektyvūs.

„Jeigu prieš tokį renginį, kaip minėta, tyrimus darė greitaisiais testais, tai jų tikslumas labai abejotinas. Nes žmogus gali būti užsikrėtęs ir tas greitasis antigeno testas neparodyti, kad jis yra užsikrėtęs. Jie daugiau skirti į ligonines su tam tikrais simptomais guldomiems pacientams, kai reikia greitai nustatyti, kur jį toliau nukreipti, kad neįneštų koronaviruso į gydymo įstaigą. O mes tuos greituosius testus kažkodėl pradėjome naudoti universaliai“, – pastebėjo specialistas.

Svarbu kiek įmanoma sumažinti riziką

Reaguodamas į diskusiją S. Čaplinskas pažymėjo, kad svarbiausia šiuo atveju kalbėti apie rizikos sumažinimą, o tyrimų tikslumas niekada nebus 100 proc. 

REKLAMA

„Jei rizikos visai negalime eliminuoti, o tą padaryti galima tik eliminavus rizikos šaltinį, tai tada reikia visokiausiais būdais žiūrėti, kaip sumažinti jos žalą. Ir tam yra ne viena priemonė – viena jų ir būtų, kad jei viena žmonių grupė yra tie, kurie persirgo, yra pasiskiepiję, turi susiformavusį imunitetą, kita butų ta, kurie atliko testą, kuris neparodo, kad jie yra užsikrėtę. Tai ir yra sumažinama tikimybė infekcijos plitimui. Ir toliau jau reikia kalbėti, kaip šias galimybes išnaudoti, mokėti, kaip ir kada reikia panaudoti tuos testus“, – portalui tv3.lt aiškino jis.

Pašnekovas pažymėjo, kad koks testas bebūtų, jis turi savo paklaidą. Viena vertus, tai gali būti nulemta testo savybių, kita vertus, sąlygota žmogaus imuniteto savybių ar užsikrėtimo stadijos, kurioje žmogus yra tuo metu.

„Čia yra infekcinių ligų abėcėlė. Bet jei tą žinosime ir kūrybiškai taikysime įvairias galimas žalos mažinimo priemones – tiek uždarose erdvėse praleidžiamo laiko mažinimą, tiek protingai panaudosime imuniteto sertifikatą ir kt., tai galime labai stipriai sumažinti riziką“, – kalbėjo profesorius.

Anot jo, teoriškai galima testuoti kad ir kiekvieną dieną, bet ir tai rizikos visiškai neeliminuojama. „100 proc. garantijos niekada nėra medicinoje“, – pridūrė jis.

Naudą duoda testavimo reguliarumas

Tuo metu Nepriklausomos ekspertų grupės prie Vyriausybės narys, duomenų analitikas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius priminė, kad ne veltui ekspertų taryboje medikai pasiūlė testavimo algoritmus, suderintus su testų specifika, kaip galima saugiai testuotis, kad būtų galima visiškai patikimai kontroliuoti riziką. 

„Kiekvienas testas turi savo jautrumą ir specifiškumą ir idėja ta, kad su PGR testu reikia testuotis reguliariai kas 7 dienas, o jei antigeno testais – 2 kartus per savaitę. Ir darant tai reguliariai, tu pagausi užsikrėtimą. Tai yra profilaktinio testavimo esmė. Nes, natūralu, kiekvienas testas turi savo trūkumų, tai yra specifinės sąvokos, bet su visomis jomis galima dirbti, nes medikai tai nuolatos dirbo“, – aiškino jis.

REKLAMA

Jis sutiko, kad visada bus tokių atvejų, kad kažkas „praslys“ dėl testo specifinių savybių. 

„Dėl to ir turime kontroliuoti riziką, jei, pavyzdžiui, darai testą savaitę prieš renginį, prieš pat jį, ženkliai sumažini superplatintojų riziką patekti į žmonių ratą. Ir tada reikia atlikti testavimą vėliau, kad žinotume, kiek jų visgi pateko“, – sakė duomenų analitikas.

Jis pridūrė, kad tikimybė užsikrėsti, kaip ir „praslysti“ su teigiamu testu, priklauso ir nuo viruso paplitimo.

„Jei mes kalbame apie tokį paplitimą, kuris buvo gruodį, tai akivaizdu, kad į tokį renginį patekti superplatintojui net su tokiais testais bus didesnė tikimybė. Bet jei mes šnekame apie birželį mėnesį, kai vasarą natūraliai viruso plitimo lygis bus ženkliai mažesnis, tai ir tikimybė patekti su tokiais testais bus praktiškai nulinė“, – pastebėjo V. Zemlys-Balevičius.

Portalas tv3.lt primena rašęs, kodėl teigiamas PGR rezultatas dar nebūtinai nereiškia, kad žmogus platina COVID-19 virusą.


Rašyti komentarą...
P
Pensininkas
2021-04-02 13:39:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dulki, paaiskink ,tai kam mums reikia testuotis.Kaip suprantu tai tik pinigu plovimas.
Atsakyti
-4

N
Nu jo
2021-04-02 13:40:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai tada kokia prasmė makalavimas po nosį? Jeigu jokios garantijos nėra.
Atsakyti
-2

S
Skaitytoja
2021-04-02 13:43:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Panele tavoraite,gal užteks žmones pravardžioti ūkiais,siūličiau nuvykti į kaimą susitikti su ūkininkais jie paaiškins žodžio prasmę,o nevadinkit žmonių gyvuliais
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų