Kauno klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Europos gaivinimo tarybos instruktorė ir edukatorė dr. Asta Krikščionaitienė pabrėžia, kad veikiant pirmosios pagalbos apimtyje pakenkti žmogui, kuris jau yra ištiktas mirties, kuriam sustojo širdis, neįmanoma.
„Blogiausia, kas gali būti tokiu atveju, jau būna įvykę. Tuo metu jau nėra kraujotakos, širdis nedirba, žmogus nekvėpuoja. Tuomet bet kokios pastangos išgelbėti yra geriau negu nieko“, – akcentavo specialistė.
Paklausta, ką reiškia veikti pirmosios pagalbos apimtyje, pašnekovė paaiškino, kad tai yra įvertinti gyvybės požymius (sąmonę ir kvėpavimą), atlikti krūtinės ląstos paspaudimus (kai kuriais atvejais ir įpūtimus) ir panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių (AID).
„Ne visus staigios mirties ištiktus žmones įmanoma išgelbėti, tačiau tais atvejais, kai įmanoma, svarbu, kad pagalba būtų pradėta teikti kuo anksčiau, dar iki atvykstant greitajai medicinos pagalbai (GMP).
Ir kitais ūmios ligos, sveikatos sutrikimo ar traumos atvejais kartais pirmosios pagalbos teikėjo veiksmai nepakeis nukentėjusiojo išeičių, bet daugeliu atveju padės išsaugoti sveikatą, sumažinti žalą ar net išgelbėti gyvybę, todėl teikti pirmąją pagalbą būtina“, – kalbėjo ji.
Kaip atlikti gaivinimą?
A. Krikščionaitienė aiškino, kad krūtinės ląstos paspaudimus nedelsiant reikėtų daryti tuo atveju, jeigu randame susmukusį žmogų, kuris nereaguoja pajudinus ir pašaukus, kalbinamas neatsimerkia, jeigu toks nesąmoningas žmogus normaliai nekvėpuoja.
„Normalus kvėpavimas yra toks, kai ritmiškai pakyla ir nusileidžia krūtinės ląsta. Ramybės būsenoje mes paprastai įkvepiame apie 10–12 kartų per minutę. O sustojus širdžiai iki 40 proc. žmonių būna vadinamieji agoniniai kvėpčiojimai. Jie gali suklaidinti nepatyrusius gelbėtojus. Šie kvėpčiojimai būna reti, triukšmingi, tad dalis juos palaiko kvėpavimu. Visgi tai yra ženklas, kad pradėti gaivinti reikia nedelsiant“, – pasakojo gydytoja.
Ji priminė, jog nustačius, kad nukentėjusysis yra be gyvybės požymių (nesąmoningas ir normaliai nekvėpuoja), pirmiausia reikia skambinti greitosios medicinos pagalbos telefonu 033 ir prašyti aplinkinių žmonių atnešti arčiausiai esantį automatinį išorinį defibriliatorių, jei yra galimybė jį gauti.
„Kur yra artimiausiai esantis defibriliatorius, skambinančiajam praneš GMP dispečeris. Visi viešose vietose, įmonėse, įstaigose esantys defibriliatoriai turi būti įtraukti į defibriliatorių tinklą: jų savininkai apie jų buvimo vietą ir pasiekiamumą turi informuoti GMP stotį arba defibriliatorių užregistruoti pirmojipagalba.lt puslapyje.
Iškvietę pagalbą, nepadedame ragelio, ir pradedame daryti krūtinės ląstos paspaudimus, vadovaujant GMP dispečeriui. Gaivinti reikia tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba. Tą būtina daryti nepertraukiamai. Tyrimais įrodyta, kad kiekviena pauzė atitraukus rankas nuo nukentėjusiojo krūtinės ląstos ir padarius daugiau nei 10 sekundžių trunkančią pauzę, mažina paciento išgyvenamumą“, – pasakojo anesteziologė-reanimatologė.
Ji atkreipė dėmesį, kad realiai atsilaikyti vienam gelbėtojui, kol atvyks greitoji, yra labai sunku, todėl, jei yra galimybė, patariama pasikeisti su kitu asmeniu kas 2 minutes. Jei gaivinamas daug sveriantis stambus ar didelis žmogus, rekomenduojama keistis ir dažniau, tačiau, svarbiausia, nedarant pauzių atlikti gilius ir dažnus krūtinės ląstos paspaudimus.
Kiekvieno paspaudimo gylis turi siekti 5–6 cm, o paspaudimų dažnis – 100–120 k./min. Rankas reikia uždėti nukentėjusiojo krūtinės ląstos centre, ant krūtinkaulio.
„Kodėl tai svarbu? Širdžiai sustojus kraujotaka nebevyksta. Rankomis suspausdami ir atleisdami krūtinės ląstą sukuriame kraujotaką dėl slėgių skirtumo krūtinės ląstoje ir pati krūtinės ląsta pradeda veikti kaip pompa, tad kraujas pradeda tekėti. Rankomis galima sukurti iki 30 procentų normalios kraujotakos, bet jei tik jas atitraukiame nuo krūtinės ląstos, kraujotaka nebevyksta, tad norint išsaugoti širdį, smegenis, kol atvyks specializuota pagalba, svarbu nenustoti gaivinti“, – akcentavo A. Krikščionaitienė.
Pasak jos, dėl to, kad pirmosios auksinės minutės yra praleidžiamos nieko nedarant, gaivinimo išeitys visame pasaulyje yra gana prastos: „Tokiais atvejais atokiosios išeitys visais atvejais bus prastos, žmogus niekada nebebus toks, kaip iki nelaimės, jei apskritai išgyvens.“
Tačiau pašnekovė atkreipė dėmesį, kad yra ir labai gerų pavyzdžių.
„Danijoje, kurioje vaikai mokykloje pradinio gaivinimo mokomi privalomai jau daugiau nei 10 metų, visuomenė labai aktyviai teikia pagalbą širdies sustojimo metu. 2019 m. publikuoto mokslinio tyrimo rezultatai iš Kopenhagos įspūdingi – daugiau nei 72 procentai žmonių, patyrusių staigią mirtį už ligoninės ribų, išgyvena, jei juos iš karto pastebi aplinkiniai, iškviečia pagalbą, pradeda gaivinti ir atlieka defibriliaciją per 3 minutes netoliese esančiu defibriliatoriumi. Dar svarbiau, jog 95 proc. išgyvenusių žmonių iš ligoninės išvyksta be liekamojo neurologinio pažeidimo. Ir Lietuvai reikia tokių pačių rezultatų“, – pabrėžė A. Krikščionaitienė.
Teikti pagalbą įpareigoja ministro įsakymas
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pirmosios pagalbos teikimą labai aiškiai reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas.
„Čia yra labai aiškiai apibrėžta, kas yra pirmosios pagalbos teikėjas ir ką jis turi atlikti. Pirmiausia, pirmosios pagalbos teikėjai yra visi transporto priemonių vairuotojai, taip pat labai daug kitų asmenų, dirbančių paslaugų sektoriuje. Jau nekalbu apie visus švietimo įstaigų darbuotojus, sporto trenerius, taip pat ir kirpėjus, liftininkus ir daug kitų specialybių žmonių, dirbančių paslaugų sektoriuje. Už pagalbos neteikimą minėtiesiems žmonėms yra numatyta ir administracinė atsakomybė (medikams – baudžiamoji – aut. past.). Nors Lietuvoje dar tokių atvejų nepasitaikė, bet teoriškai tai įmanoma. Tad reikia bijoti ne padėti, o nieko nedaryti“, – kalbėjo A. Krikščionaitienė.
Kartu ji pabrėžė, jog savaime suprantama, kad pirmąją medicinos pagalbą privalo teikti visų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
„Daugelyje šalių policijos pareigūnai ir kitų tarnybų gelbėtojai staigios mirties metu į įvykio vietą net išsiunčiami lygiagrečiai su GMP brigada. Daugelyje šalių gelbėtojų tinklas yra daug didesnis ir jie pasiekia nelaimės vietą greičiau negu medikai. Kas itin svarbu, gelbėtojai atsiveža ir pirmieji prijungia automatinį išorinį defibriliatorių.
Apie 60 procentų atvejų, kai staiga sustoja širdis už ligoninės ribų, iš pradžių vyksta skilvelių virpėjimas, kurį galima nutraukti defibriliacija. Jei tai bus atlikta per pirmąsias 4 minutes nuo širdies sustojimo, net 3 iš 4 pacientų bus išgelbėti. Kuo greičiau tai bus padaryta, tuo didesnė tikimybė, kad žmogaus atsigaus be jokių liekamųjų reiškinių“, – pastebėjo pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad didžiausią tikimybę išgyventi turi tie žmonės, kuriuos gaivinti pradeda ir defibriliaciją atlieka aplinkiniai žmonės, o ne medikai, nes viską lemia pirmosios auksinės minutės.
Medikai primena, kaip reikėtų reaguoti žmogui staiga sukniubus:
1. Įvertinti ar sąmoningas (ar reaguoja?) – pajudinti ir pakalbinti.
NEREAGUOJA
2. Ar kvėpuoja? Jei nekvėpuoja, neaišku ar kvėpuoja, pavieniai įkvėpimai (nėra normalaus kvėpavimo) – vertink, kad nekvėpuoja.
NEKVĖPUOJA, ARBA KVĖPAVIMAS NEPAKANKAMAS
3. KVIESTI PAGALBĄ – paprašyti skambinti šalia esančio žmogaus, arba įsijungti garsiakalbį ir skambinti pačiam – kviečiam GMP.
SKAMBINK 033
4. Nusiųsti ką nors iš aplinkinių, jei įvykis šalia parduotuvės, banko filialo, geležinkelio stoties, atsinešti (tokios įstaigos vis dažniau turi) automatinį išorinį defibriliatorių. Pokalbio metu dispečeris gali nukreipti atsinešti defibriliatorių (dispečerinė mato artimiausius taškus, kur šis prietaisas yra).
PRADĖK PASPAUDIMUS, SIŲSK ATNEŠTI DEFIBRILIATORIŲ
5. Atlikti krūtinės ląstos paspaudimus vadovaujant GMP dispečeriui
PASPAUDIMAI VADOVAUJANT DISPEČERIUI
6. Atneštas defibriliatorius – įjungti ir klausyti defibriliatoriaus nurodymų
DEFIBRILIATORIUS ATNEŠTAS – PRIJUNK, KLAUSYK NURODYMŲ
7. Nenutraukti gaivinimo, kol neatvyks GMP – tai reiškia, kad GMP personalas prieis ir vienas iš medikų perims paspaudimus. Nutraukti gaivinimą galima, jei pacientas akivaizdžiai atsigauna –pradeda judėti.
NENUTRAUK GAIVINIMO, KOL NEATVYKS GMP
