„Facebook“ paskyroje Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas A. Navickas griežtai vertino atsisakiusius vakcinų: „Tingi ar bijai skiepytis? Esi savo artimo budelis.“
Nesiskiepijęs – lyg girtas už vairo
Politikas apgailestavo, kad daugybė žmonių vis dar abejoja skiepų nauda – bijo arba tingi skiepytis. Tokius asmenis A. Navickas vadino viruso sąjungininkais, sudarančiais virusui galimybę daugintis, stiprėti, mutuoti.
A. Navickas iškėlė dilemą: „Ką daryti, jog nesiskiepijantys žmonės nepaverstų visų kitų savo įkaitais?“ Jis ragino melagingus teiginius apie vakcinas laikyti nusikalstamu sukčiavimu, keliančiu grėsmę kitų sveikatai ir gyvybei.
„Teko girdėti skundų, jog nesiskiepijančių kritika neteisinga, nes yra žmonių, kurie dėl sveikatos problemų negali skiepytis. Pala, bet vienintelis būdas juos apsaugoti – turi pasiskiepyti visi, kas tik gali“, – socialiniame tinkle dalijosi politikas.
O kategoriškai atsisakančius skiepo asmenis A. Navickas lygino su neblaiviais vairuotojais.
„Kelių ereliai“ mano, kad jie puikiai sugeba valdyti automobilį net ir girti, tačiau paskui laidojame žmones. Nesiskiepiję ne tik patys rizikuoja, bet ir kelia grėsmę aplinkiniams, <...> jų gydymas kainuoja didžiules lėšas“, – rašė politikas.
Nesiskiepiję sukelia nuostolių valstybei
Seimo narys užsiminė ir apie finansinius nuostolius, kuriuos valstybė patiria dėl ne itin sklandžios vakcinacijos. Iš valstybės biudžeto dengiamos sąskaitos už reguliarų testavimą ir ligonių gydymą.
„Tie, kurie piktybiškai nesiskiepija, turi prisiimti atsakomybę – <...> finansiškai prisidėti prie visų tų išlaidų, kurias visuomenė patiria dėl jų elgesio“, – svarstė A. Navickas.
A. Navickas užsiminė ir apie žmogaus teises. Jo teigimu, kiekvienas turi teisę rinktis nepatogų kitiems gyvenimo būdą, jei yra pasiryžęs prisiimti tokio nepatogumo padarinius.
Niekas per prievartą neskiepytų žmogaus, jei šis sutiktų apriboti savo socialinį aktyvumą ir užsiimti tokia veikla, kuri nereikalauja jokio gyvo kontakto, samprotavo A. Navickas.
Atsakomybė krinta ant visuomenės pečių
Seimo narys nuogąstavo dėl galimai artėjančios ketvirtosios Covid-19 bangos.
„Ketvirtasis karantinas reikš, kad vėl turėsime daugybę apribojimų, ligoninės pildysis, mirs žmonės. Ne vien tie, kurie piktybiškai nesiskiepijo, bet ir tie, kurie užsikrėtė nesiskiepijusio žmogaus organizme mutavusiu virusu, kurie negalėjo pasiskiepyti dėl kokios nors ligos“, – baiminosi politikas.
Vis dėlto politikas sakė tikintis, kad bendromis jėgomis Covid-19 virusui galima aplaužyti ragus: „Dar vienas skaudus pandemijos sugrįžimas labai realus. Tačiau, <...> šiandien vis dar galime to išvengti arba, bent jau, atitolinti.“
Už pandemijos sutramdymą atsakingas toli gražu ne vien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys arba Vyriausybė, o kiekvienas visuomenės narys, pažymėjo A. Navickas.
Ragino nebendrauti su nesiskiepijusiais
Kita TS-LKD narė, europarlamentarė Rasa Juknevičienė anksčiau šią savaitę „Facebook“ paskyroje skatino žmones nebendrauti su nepasiskiepijusiais nuo Covid-19 asmenimis.
Jos teigimu, „nesiskiepijantys yra grėsmė visų mūsų sveikatai, krašto ekonomikai, verslui, žmonių gyvybėms. Dėl jų niekuo dėti žmonės turi izoliuotis, o rudenį visi mes galim vėl pakliūti į karantinus“ .
„Nebendraukite su nepasiskiepijusiais”, – R. Juknevičienė penktadienį ragino savo sekėjus.
Komentaruose ji raginimus tęsė teigdama, kad bendravimas su nesiskiepijančiais yra „tas pats, kas sėsti į girto vairuojamą automobilį“.
„Ačiū, kurie tiki mokslu“, – dėkojo ji.
Medikai savo pareigą atliko
Kaip anksčiau portalui tv3.lt pasakojo mokslų daktaras Vytautas Usonis, medikai jau padarė viską, ką galėjo – išrado vakciną – o visuomenei belieka naudotis šiuo ginklu prieš virusą.
„Tuos sprendimus turi padaryti visuomenė, įvertindama medikų poziciją. Visos vakcinos tik tuomet užregistruojamos, kai yra įrodomas jų saugumas, jų veiksmingumas. Dabar jau dešimtys milijonų, jeigu ne šimtai pasaulyje yra paskiepyti. <...> Medikai, mokslininkai savo darbą padarė, dabar yra kamuolys visuomenės pusėje – pasinaudoti tuo, kas padaryta“, – aiškino V. Usonis.
Profesoriaus teigimu, skiepai gali apsaugoti nuo dar vieno Covid-19 protrūkio: „Labai daug apie Delta atmainą šneka, bet pilnai pagal programą paskiepyti neserga arba serga labai lengvai. Jiems nereikia reanimacijos, jie nemiršta.“
Pirma doze pasiskiepijo 4,4 tūkst. gyventojų
Poratalas tv3.lt primena, kad per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 10 722 gyventojai: 4481 gavo pirmąją skiepo dozę ir 6241 – antrąją, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 309 549 žmonės (46,9 proc. gyventojų), abiem – 1 112 266.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,8 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus gyventojų, 69,4 proc. – 75–79 metų amžiaus gyventojų, 71,9 proc. – 70–74 metų amžiaus gyventojų ir 70,7 proc. – 65–69 metų amžiaus gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 60,2 proc., 45–54 metų amžiaus grupėje – 54,1 proc., 35–44 metų amžiaus grupėje – 52,6 proc., 25–34 metų amžiaus grupėje – 45,5 proc., 16–24 metų amžiaus grupėje – 43,6 proc. gyventojų. 12–15 metų amžiaus vaikų paskiepyta 11,3 procento.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 421 tūkst. 815 dozių. Nepanaudota šiuo metu per 916 tūkst. vakcinos dozių.
