Seimas ketvirtadienį galutinai nuspręs, ar priimti, ar atmesti G. Nausėdos veto.
Prezidento veto pristatęs šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sakė, kad pats įstatymas yra reikalingas, jis sukuria papildomus įrankius užsienio ir nacionalinio saugumo politikoje.
„Visas paketas <...> yra teisingas sprendimas, bet dėl ribojamųjų priemonių mes turėtume padaryti tam tikras korekcijas, kurios remtųsi į tam tikrus principus“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo K. Budrys.
Šalies vadovo patarėjas akcentavo, kad G. Nausėdos teikiami siūlymai niekaip nepaveiks demokratinės Baltarusijos ir Rusijos opozicijos statuso Lietuvoje, jų veiklos.
„Seimas svarstys [veto], manau, kad bus priimtas sprendimas svarstyti iš naujo, nes laikyti įstatymą nepriimtu nėra variantas tokiomis aplinkybėmis. To įstatymo reikia, tai reiškia, kad jis grįš į svarstymą šiandien po pietų. Manau, kad Seimas dėl to sutars bendru sutarimu. O toliau, atsižvelgti ar neatsižvelgti į prezidento veto, tai diskutuos komitetas. Tačiau prisiminus, kiek čia tų batalijų dėl Baltarusijos piliečių buvo, kai buvo pats projektas svarstomas, dėl to ir pats priėmimas ilgai užtruko, <...> po ilgų debatų Seimas apsisprendė. Nenustebčiau, jei nutars laikytis to sprendimo, kuris buvo pradiniame variante“, – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Nausėdos laukia kaktomuša su Seimu: valdantieji nepritaria prezidento sprendimui
„Mano galva, kad tas įstatymas, kuris priimtas Seime, yra kompromisų rezultatas, tikrai daug diskutavome apie jį. Seimo sprendimas buvo pakankamai geras. Žiūrėsime, kaip Seimas apsispręs“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovės tikinimu, koalicijos partnerių nuomonė panaši – Seimo priimtas įstatymo variantas yra geras, didelio poreikio jį keisti nėra.
„Juolab, kad šis veto iš dalies paneigia ilgametę mūsų politiką Baltarusijos opozicijos atžvilgiu, Lietuvos siunčiamus signalus, tai, kad mes visą laiką stengėmės būti kuo atviresni Baltarusijos opozicijai, žmonėms, bėgantiems nuo Lukašenkos režimo. Matyt, tokios pozicijos reikėtų ir laikytis“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad Seimo priimtas variantas, kur Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomos skirtingos sankcijos ir ribojimai, yra tinkamas.
„Manau, kad judėkime šia kryptimi. Seimas sprendimą jau priėmė“, – teigė konservatorių seniūnė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad Lietuva, taikydama baltarusiams mažesnius ribojimus, „puoselėja Baltarusijos opozicijos daigą ir neatstumia tų žmonių“.
„Dvasinis suverenitetas“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams negalima suvienodinti, nes pastarosios šalies visuomenė „kovojo už savo laisvę, demokratiją“.
„Šimtai tūkstančių žmonių 2020 metais Minske išėjo kovoti prieš režimą. Tokių pastangų kovoti Rusijoje mes nematome. Todėl argumentas, kodėl mes taikome skirtingą požiūrį į Baltarusijos ir Rusijos piliečius, yra nesunkiai paaiškinamas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Pasak jo, baltarusiai „turi tai, ką vadintume dvasiniu suverenitetu“.
„Jie yra žmonės, kurie yra išreiškę savo poziciją į laisvę, demokratiją, į tas vertybes, kurios mums svarbios. Todėl suvienodinimas jų įstatyme, manau, yra neteisingas“, – teigė ministras.
G. Landsbergis pabrėžė, kad balsuos už tai, jog būtų atmestas prezidento veto, taip pat ragins ir kitus parlamentarus priimti tokį patį sprendimą.
Prezidentūra veto argumentavo tuo, kad priimtu įstatymu siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus nustatomos septynios skirtingos ribojamosios priemonės, keturios jų taikomos ir Rusijos, ir Baltarusijos piliečiams, o trys – tik Rusijos piliečiams.
G. Nausėda pritaria ribojamųjų priemonių taikymui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau mano, kad nėra pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams.
Anot prezidento, šios abi šalys agresorės kelia grėsmę ne tik savo kaimynams, regionui, bet ir visai Europai „kaip vieningas militarizuotas, neapykanta alsuojantis teritorinis darinys“.
G. Nausėda siūlė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme įtvirtinti, kad Lietuva metus nepriimtų ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šalyje, išskyrus kai dėl to tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba šie piliečiai jau turi išduotą vizą, leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje.
Be to, į Lietuvą per išorinę ES sieną atvykstantiems baltarusiams, kaip ir rusams, būtų taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Šis ribojimas negaliotų asmenims, turintiems leidimą gyventi ES, Šengeno zonos valstybėse, turintiems vizą, diplomatams, atvykstantiesiems dėl humanitarinių priežasčių, transporto įmonių darbuotojams.
Pagal prezidento siūlymą, leidimų gyventi Lietuvoje neturintys rusai ir baltarusiai negalėtų metus įsigyti nekilnojamojo turto.
G. Nausėda įstatymą siūlė papildyti dar viena sankcija. Anot jo, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie teismų būtų pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų ar ribojimo priemonių pažeidimo, būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.
Pasak Prezidentūros, tai leistų paprasčiau panaikinti jiems išduotas nacionalines vizas, leidimus gyventi Lietuvoje, palengvintų tokių asmenų išsiuntimą.
Seimas balandžio pradžioje priėmė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą.
Be jau minėtų nacionalinių sankcijų, nuo šių metų gegužės pradžios iki kitų metų gegužės rusai ir baltarusiai negalės įvežti į Lietuvą ir iš jos išvežti ukrainietiškų grivinų, nebus priimami jų prašymai dėl elektroninio rezidento statuso, Lietuvos vizų išdavimo, jeigu dėl jų netarpininkaus Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Švelnesnių ribojimų baltarusiams prašė Vilniuje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno beveik 49 tūkst. Baltarusijos piliečių. Didelė jų dalis atvyko, kad išvengtų Aliaksandro Lukašenko režimo represijų po 2020 metų masinių demonstracijų reikalaujant laisvų ir demokratinių rinkimų.
Nacionalinių sankcijų įstatymas priimtas, nes gegužės pradžioje baigia galioti Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jame numatyta dalis į įstatymą perkeltų ribojimų.
