„Galėčiau pakomentuoti tiek, kad atsakymai buvo rengiami sąjungininkams glaudžiai konsultuojantis tarpusavyje ir dėl jų turinio prieštaravimų neturime“, – ketvirtadienį LRT sakė Darius Kuliešius.
„Per eilę skirtingų susitikimų, pokalbių Lietuva išsakė savo svarbiausius interesus, ir jie tokie, kad Rusijos grasinimai, reikalavimai yra nepriimtini, negalime pasiduoti šantažui, kariniam spaudimui, negali būti diskutuotini NATO valstybių saugumo ribojimai“, – teigė jis.
Anot patarėjo, Rusijos grasinimai vienija sąjungininkus, ir gera žinia yra tai, jog vis daugiau valstybių prisideda prie praktinės paramos Ukrainai, jos saugumo, derina pozicijas „dėl beprecedentinių sankcijų įvedimo“, o NATO stiprina savo gynybos priemones, Jungtinės Valstijos skelbia apie papildomą pajėgų perkėlimą prie rytinių Aljanso sienų.
„Mano vertinimu, Rusija siekia ne trumpalaikių, o ilgalaikių tikslų, ir dabartinės karinio spaudimo priemonės Ukrainos atžvilgiu galėtų pasiekti tik nedidelę dalį – Rusija nori daug daugiau, grėsmę reikėtų vertinti ne savaičių, o ilgalaike perspektyva. Gąsdinimų tikrai nereikia, reikia adekvataus vertinimo. Kad su Rusija kalbamasi, Rusija, tikėtina, vertina, kad tai yra vienas iš jos pasiektų tikslų“, – kalbėjo D. Kuliešius.
Ispanijos dienraštis „El Pais“ praėjusią savaitę paskelbė du dokumentus, kurie tariamai yra Jungtinių Valstijų ir NATO raštiški atsakymai į Rusijos siūlymus dėl naujo saugumo modelio Europoje. JAV Valstybės departamentas bei NATO atsisakė juos komentuoti.
Kaip nurodo laikraštis, amerikiečių konfidencialiame neoficialiame dokumente teigiama, kad Vašingtonas būtų pasirengęs, konsultuodamasis su NATO partneriais, aptarti „skaidrumo mechanizmą, kuris patvirtintų sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ nebuvimą „Aegis Ashore“ objektuose Rumunijoje ir Lenkijoje“.
Tuo metu su NATO susietame nutekintame dokumente 30 sąjungininkių „dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti NATO atvirų durų politiką“, bet Ukraina konkrečiai neminima.
Derybos tarp Vakarų ir Rusijos vyksta šiai netoli Ukrainos pastaruoju metu sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių ir daug sunkiosios karinės technikos. Rusija reikalauja užkirsti tokioms šalims kaip Ukraina ir Sakartvelas galimybę tapti Aljanso narėmis ir sumažinti Rytų Europoje dislokuotas pajėgas.