Pasak jo, Lietuva pirmiausia turėtų aiškiai deklaruoti pasitikėjimą savo sąjungininke.
„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. Svarbiausia, supraskime, kad aštri retorika arba mėginimai kaltinti tuos, kurie sprendžia dėl savo resursų skyrimo šaliai... Juk vokiečiai turėjo nuspręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo kažką Vokietijai“, – pirmadienį transliuotame interviu LNK Žinioms sakė G. Nausėda.
„Žinoma, reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, reikia, pirmiausia, labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais. Tai mes darėme, ne visi galbūt, bet darėme ir dabar turime rezultatą“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad jo šalis nuolat dislokuos brigadą Lietuvoje, jeigu čia bus įrengta reikiama infrastruktūra ir tai nesikirs su NATO planais.
Tai užbaigė beveik metus trukusias diskusijas dėl to, kokie tiksliai buvo Vokietijos įsipareigojimai, kai G. Nausėda ir šalies kancleris Olafas Scholzas komunikatu sutarė dėl Bundesvero brigados priskyrimo Lietuvai.
Vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos interpretuojant komunikatą kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą.
G. Nausėda atmetė poreikį pasirašyti kokius nors naujus susitarimus dėl vokiečiais, nes tai rodytų nepasitikėjimą sąjungininke.
„Dar kartą kartoju, mes pasitikime didžiausia mūsų sąjungininke Vokietija“, – kalbėjo šalies vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas, birželį Lietuvoje vyko karinės pratybos, kurioms buvo dislokuotas maždaug tūkst. šio vieneto karių.
Iš viso brigadą sudaro apie 4 tūkst. karių.
