Debatų pradžioje vedėjas Edmundas Jakilaitis prisiminė 2019-ųjų metų, kai paprašė tų pačių kandidatų vienas kitą pagirti. Tą patį jis paprašė padaryti ir dabar.
Pirmoji pasisakė I. Šimonytė, kuri savo varžovą, dabartinį šalies vadovą vertina už provakarietiškas vertybes.
„Neatsimenu, ką sakiau tada (per 2019 m. debatus – red. past.), bet manau, kad ir dabar galiu pasakyti kažką panašaus: Gitanas Nausėda yra žmogus, dėl kurio provakarietiškos krypties niekada neteko abejoti, kuris tikrai remia Ukrainą ir supranta, dėl ko vyksta kova Ukrainos fronto linijoje. Ir manau, kad mums tai yra labai svarbu. Tai yra žmogus, kuriam nuoširdžiai rūpi Lietuvos gynyba“, – sakė I. Šimonytė.
Savo ruožtu G. Nausėda įvertino varžovės asmenines savybes.
„Pirmiausia, Ingrida Šimonytė man imponuoja tuo, kad aš neturiu nė menkiausių abejonių, kad tai yra sąžiningas žmogus, kad tai yra greitos reakcijos žmogus. Kartais tikrai žaviuosi gebėjimu čia pat vietoje sukurti juoką, kartais net rimtoje situacijoje ir tai tikrai padaryti nėra taip lengva, ypač kai vyksta debatai. Kartu tai yra nuoseklus žmogus. Aš galiu ginčytis dėl krypties, kuri yra vykdoma, bet kad blaškomasi arba mėginama kaitalioti kryptį – tikrai ne. Todėl manau, kad šitos savybės yra tikrai neblogos politikoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Vienos lyties pora augina vaiką, bet nutinka tragedija – ką darytų kandidatai?
Kandidatų laukė ir šmaikštūs, ir rimti klausimai. Vienas iš jų – hipotetinis, kurį uždavė debatų vedėjas Edmundas Jakilaitis: „Dvi moterys sukūrė šeimą, gyvena kartu daug metų, augina vaiką. Jos nutarė, kad susilauks vaiko dirbtinio apvaisinimo būdu pasinaudojus anoniminiu spermos donoru. Vaikui sukakus 4 metų, jo motina žūsta autoįvykyje. Vaiką paima Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų, atsiduria pas laikinus globėjus, o jį auginusiai moteriai advokatas sako, kad teisiškai ji vaikui yra niekas, o bylinėjimas dėl tėvystės gali užtrukti. Ar matote problemą ir ką darytumėte, kad padėtumėte tokioms šeimoms?“
„Be abejo reikia žiūrėti į tai, kad yra emocinis ryšys, ir tai bene pagrindinis dalykas, kuris apibrėžia šeimą. Šiuo atveju jokiu būdu negalima nutraukti emocinio ryšio, kuris yra tarp moters ir vaiko ir tai yra valstybės prievolė“, – tikino G. Nausėda.
„Man atrodo, mes šiuo klausimu jau nemažai esame debatavę, kad dabar pagrindinė problema, kad teisiškai apskritai nėra reglamentuotas tokių žmonių bendras gyvenimas ir atitinkamai iškylančios situacijos. Turbūt, kad būtų įmanoma net ir esamomis sąlygomis, tikintis institucijų sveiko proto ir gebėjimo įvertinti vaiko interesą, <...> vis dėlto pasiekti tokį sprendimą. Bet, žinoma, būtų geriau, jeigu tam nereikėtų eiti ratus ir tiltus ir kalnus, kad tas rezultatas būtų pasiektas“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatės apprašyta patisklinti, ką reiškia ėjimas ne per kalnus. Premjerė atsakė, kad tai „įstatymas, kuris leistų tokias situacijas spręsti“, ir pridūrė, jog kalba apie įstatymą, leidžiantį palengvinti globą.
„Tai tiesiog leistų situaciją išspręsti globą priskiriant tam asmeniui, kuris artimas ryšys, nepaisant to, kad formalaus šeiminio ryšio, išskyrus Konstitucinio Teismo doktriną, mes neturim“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Aktualus klausimas kandidatams: ką darytumėte, jei priešais Nidą atsirastų Rusijos kariniai laivai?
Dar vienas hipotetinis E. Jakilaičio klausimas susijęs su trečiadienio įvykiais, kai Rusija paskelbė apie planus keisti jūrų sienas.
„Šių metų liepą Rusijos Dūma vienašališkai pakeičia jūrų sieną su Lietuva. Įstatymas įsigalioja ir kitą rytą jums – Prezidentui – praneša, kad Rusijos karinio laivyno fregata įplaukia 3 jūrmyles į Lietuvos teritorinius vandenis ir stovi priešais Nidą. Lietuvos pasieniečiams susiekus radijo ryšiu šis atsako nieko nepažeidęs, nes yra savo vandenyse ir saugo sieną. Jūsų veiksmai?“ – klausė debatų vedėjas.
G. nausėda teigė, kad pirmiausia kontaktuotų su NATO, o ne aiškintųsi akis į akį su Rusija, nes, anot kandidato, „tai yra būtent tai, ko ji nori“.
„Iš karto kontaktuoju su NATO ir NATO vadinamasis komitetas NATO rėmuose. Pirmiausia reikia kelti klausimą ten ir tai yra labai gerai atgrasymo veiksnys. Nes jeigu mes pradėsime aiškintis po vieną su Rusija, tai yra būtent tai, ko ji nori.
Kolektyvinis atsakas: pirmiausias NATO, tada, įvertinus situaciją, galbūt (NATO – red. past.) ketvirtas straipsnis ir tada ne Lietuvos, o tarptautinė reakcija. Be abejo, Lietuva, kaip tiesiogiai pažeista valstybė, turi pasakyti savo žodį, tačiau priešas turi labai aiškiai žinoti, kad už mūsų – NATO“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Be abejo, kariuomenės padėtis turi būti padidinta ir tos lemputės, kurias mes nuolat stebime turi būti perjungtos iš geltonų į raudonas arba iš žalių į geltonas. Tai reiškia, kad mes turime padidinti savo kariuomenės budrumą ir galimai reaguoti ir pritraukti karines jūrų, taip pat oro pajėgas“, – pridūrė jis.
I. Šimonytė tikino, kad pažeidus NATO sieną, iš karto būtų svarstomas ketvirtas NATO straipsnis, tačiau ji atkreipė dėmesį, kad faktiškai jūrų sienų pakeitimas nėra paprastas procesas.
„Reikia grįžti prie situacijos, kuri buvo šią savaitę aptarinėjama, nes jūrinių sienų taip vienašališkai niekas pakeisti negali. Yra Jungtinių Tautų konvencijų pažeidimai, netgi tada, kai keičiamos ekonominės zonos ribos“, – sakė premjerė.
„Jeigu to sprendimo pasekoje kažkas pažeidžia sieną ir sako, aš čia gyvenu, nes čia yra mano siena, tai akivaizdu, kad yra Lietuvos Respublikos sienos pažeidimas ir tada turėtų būti NATO atsakas“, – pridūrė kandidatė.
E. Jakilaitis nurodė patikslinti, koks atsakas, kandidatų nuomone, turėtų būti, jeigu, hipotetiškai kalbant, Rusija po vienašališko Dūmos sprendimo pakeisti jūrų sienas tikina esanti savo teritorijoje, nors iš tiesų ginkluoti Rusijos kariniai laivai yra Lietuvos teritorijoje.
„Kadangi mes esame NATO nariai, jis turi būti koordinuojamas su partneriais, su sąjungininkais. Mūsų kariuomenė parengta. Galimi VGT (Valstybės gynimo tarybos – red. past.) sprendimai, bent jau dėl kažkokios nepaprastosios padėties toje teritorijoje. Bet reikia žinoti daug detalių, kad priimtume sprendimus“, – teigė I. Šimonytė.
„Sienos apsaugos pažeidimas nesunkia nustatomas pagal koordinates. jeigu sprendimas priimamas Rusijos Dūmoje ir jis prieštarauja tarptautinėms sutartims, čia nėra apie ką kalbėti – tai yra grubus tarptautinės teisės pažeidimas.
Gali būti ir taip, kad Rusija sako, jog yra savo teritorijos ribose, bet mes akivaizdžiai matome, kad jis yra mūsų teritorijos pusėje. Pagaliau Baltijos jūroje plaukioja ir yra dislokuoti NATO kariniai laivai. Mūsų prašymas būtų priartėti, užmegzti kontaktą su tuo laivu ir labai aiškiai parodyti, kur yra kas“, – komentavo G. Nausėda.
Išsiskyrė nuomonės dėl tarpinių patikrinimų
Problemos, kilusios tarpinių vienuoliktokų patikrinimų metu leido išmokti tam tikras pamokas, sako premjerė Ingrida Šimonytė ir tikina, kad šie pokyčiai pasiteisino. Visgi, perrinkimo siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia – kilusi krizė švietime sukėlė paniką, o Vyriausybė išmoko pamokas vaikų psichologinės sveikatos sąskaita.
Penktadienio vakarą vykusiuose prezidento rinkimų debatuose Vyriausybės vadovė sulaukė klausimų dėl padėties švietime. Visgi, I. Šimonytė tikino – nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neturi nuolatinio vadovo, tai nereiškia jokios krizės.
„Taip jau atsitiko, kad buvęs ministras nusprendė pasitraukti. Bet manau, kad jį pavaduojančiai ministrei tikrai pavyko suvaldyti procesą, kuriame buvo klaidų ir trikdžių. Visiškai nepritariu teiginiui, kad tarpiniai atsiskaitymai nepasiteisino. Jie, kaip forma, tikrai pasiteisino. Taip, buvo klaidų. Aš jas pripažįstu, už jas atsiprašau, bet tas klaidas stengiamės spręsti ir stengiamės situaciją taisyti“, – „TV3“ debatų metu sakė I. Šimonytė.
„Galėjome stabdyti procesą. Nusprendėme nestabdyti, nusprendėme eiti vis tiek pirmyn, tardamiesi ir su mokytojų bendruomene, su mokyklų vadovų bendruomene. (...) Bet tikrai manau, kad išmokome daug pamokų iš šio proceso – ypatingai, tarpinių atsiskaitymų ir naujų programų įsigaliojimo – ir tas pamokas išmokę daug dalykų pataisysime“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Reaguodamas į premjerės pasisakymą, antrosios kadencijos poste siekiantis G. Nausėda atkreipė dėmesį, jog vienuoliktokų patikrinimų pamokos išmoktos pačių moksleivių psichologinės gerovės sąskaita.
„Klausimas – kokia sąskaita ir kokia kaina jūs tas pamokas išmokote? Išmokote vaikų psichologijos sukrėtimų kaina. Vaikams tikrai reikėjo psichologų pagalbos, nes jie nežinojo, kaip jūs reaguosite po to į tą kilusią krizę ir kaip jūs grąžinsite į normalią būseną. Iš pradžių jie matė tik paniką ir matė labai prastus tarpinių atsiskaitymų rezultatus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Todėl, jo nuomone, vienintelė pamoka, kurią galima išmokti iš šios situacijos – nesiimti pernelyg daug reformų vienu metu.
„Tai pamoka galėtų būti tokia – negalima pradėti vienu metu penkių reformų. Vienu metu kurti ir nesukurti vadovėlius, palikti mokytojus ieškoti „Google“ medžiagos ar dar kažkur kitur, tuo pat metu organizuoti tarpinius atsiskaitymus“, – aiškino jis.
Be to, užsiminė šalies vadovas, jo žiniomis buvęs ministras Gintautas Jakštas įspėjo Vyriausybę dėl galimos krizės.
„Kiek man žinoma, ministras jums apie tai sakė – kad laukia krizė ir gali būti blogai. Bet jūsų kanceliarija nusprendė, kad vis tiek reformą reikia vykdyti. (...) Ir dabar turime situaciją, kada jūs mokotės, o kiti kenčia“, – pridūrė jis.
Visgi, I. Šimonytė paneigė tokius gandus.
„Jūsų žinios nėra teisingos. Turbūt čia labai gerai galiotų pasakymas – kas nedirba, tas ir neklysta. Tai klaidų buvo. Bet iš pat pradžių buvo pasakyta, kad šis pirmas kartas, kuris vis tiek būtų kažkada įvykęs. (...) Visa tai buvo daroma tariantis su politikais, kurie turi atsakomybę už ministeriją – taigi, ir su buvusiu ministru“, – teigė ji.
„Bet po to tarimosi ministras nusprendė, kad jam reikia palikti savo postą“, – atkirto G. Nausėda.
„Galbūt nepavyko suvaldyti situacijos. Galima buvo ir geriau – kaip rodo Monikos Navickienės pavyzdys“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos. Dėl to dalis moksleivių teigė patyrę įtampą, susirūpinimu dėl vaikų sveikatos viešojoje erdvėje dalijosi ir kai kurių moksleivių tėvai.
Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas.
