G. Nausėda I. Šimonytei raštu atsakė, kad į Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimus toliau vyks pats. Apie tai šią savaitę pranešė portalas 15min. Šalies vadovo teigimu, tai yra jo konstitucinė teisė.
Kad būtent prezidentas turi toliau atstovauti Lietuvai EVT, ketvirtadienį pareiškė ir jo patarėja Jūratė Šovienė:
„Ne apie pozicijų užleidimą ar neužleidimą kalbama, bet apie pareigą, kurią privalo vykdyti prezidentas, kaip valstybės vadovas, nes pagal Konstituciją būtent valstybės vadovas ir niekas kitas atstovauja Lietuvos valstybei, taip pat ir EVT. Tai yra ilgametė praktika“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė J. Šovienė.
Nesulaukė, kol susitars patys
Seimo narys, konservatorius Matas Maldeikis, kuriam dar žiemą ir gimė idėja įstatymu sureguliuoti, kada kuri iš valstybės galvų turėtų keliauti į EVT, sako prie šio klausimo grįžęs, nes nesulaukė, kol valstybės vadovai susitars tarpusavyje.
„Buvome viską atidėję, nes tikėjausi kažkokio sutarimo tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Per Europos ir Užsienio reikalų komitetus buvo sprendimas kviesti juos susitarti, buvo pokalbis, buvo premjerės laiškas ir yra atsakymas. Tai pozicija, į kurią aš galiu reaguoti“, – tv3.lt kalbėjo M. Maldeikis.
Planuojamame ruošti įstatyme turėtų nugulti aiški tvarka, kas – prezidentas ar premjerė – kokiais atvejais turi atstovauti Lietuvai EVT.
„Įstatymuose yra aiškiai apibrėžta, kas pas mus šalyje yra už ką atsakingas, kas yra Vyriausybės kompetencija, kas Prezidentūros. Apie tai ir galima kalbėti įstatyme. Kaip aš įsivaizduoju, galima kalbėti, jeigu yra socialiniai klausimai, daugiametė finansinė perspektyva, kur yra biudžeto klausimai, ir už tai atsako ministras pirmininkas, jeigu tai COVID-19 klausimai, tai, be abejo, už tai turi atsisakyti ministras pirmininkas. Mano toks yra įsivaizdavimas“, – svarstė M. Maldeikis.
Jis pripažino, kad šiuo klausimu dar laukia nemažai konsultacijų su teisininkais, su frakcijos nariais, opozicinėmis frakcijomis, buvusiais ministrais pirmininkais.
Prezidentas gali įstatymą vetuoti
Kiekvieną Seimo priimtą įstatymą prezidentas gali vetuoti. M. Maldeikis neatmeta galimybės, kad tai gali laukti ir šio įstatymo.
„Tai yra politinė valia. Esu tik vienas iš 141. Yra institucijos, kurios turi savo poziciją, ir jos tai gali daryti. Tiesiog mano, kaip įstatymų leidėjo, tokia valia ir įsivaizdavimas, kad turėtų būti taip. Man šiuo atveju rūpi įstatymo viršenybė, nes tai, ką aš matau ir ką rodo kitų šalių praktika, ten visur Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybė yra ta institucija, kuri turi važiuoti, atstovauti“, – sakė M. Maldeikis.
Tiesa, Seimo pavasario sesija jau ritasi į pabaigą – ji baigsis birželio pabaigoje. Todėl M. Maldeikis tikisi, kad klausimas toliau bus rutuliojamas rudenį.
„Taip įsivaizduoju. Tai, be abejo, priklausys nuo derinimo frakcijoje. Įsivaizduoju, kad mes rudenį tai darysime, nes norisi tą temą išspręsti ir judėti toliau“, – kalbėjo Seimo narys.
Parašė laišką
Portalas tv3.lt primena, kad būtent I. Šimonytė G. Nausėdai gegužės pabaigoje parašė laišką dėl atstovavimo Lietuvai EVT. Prezidentą ir premjerę tarpusavyje susitarti dėl atstovavimo skatino Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai.
Kaip anksčiau yra sakiusi I. Šimonytė, laiške ji išdėstė poziciją, kad Prezidentūra ir Vyriausybė prieš kiekvieną posėdį turėtų spręsti, kas turėtų vykti į EVT, atsižvelgiant į tai, kokie klausimai bus svarstomi.
