Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.
Privalo grįžti į mokyklas
„Kalbėjome, kad švietimas turi grįžti į kontaktinį būdą nepaisant to, kas bus už lango. Be abejo, turime grįžti saugiai į švietimą, tam reikia pasiruošti. Turi būti dedamos visos pastangos vasaros laikotarpiu, kad galėtume tą padaryti“, – žurnalistams antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.
Prezidento patarėjas pripažino, kad saugiam grįžimui reikia pasiruošti.
„Čia kalba eina apie algoritmus mokyklose – tiek srautų valdymo, tiek vėdinimo, tiek kitus algoritmus, kurie pasiteisino kitose valstybėse. Labai svarbu komunikuoti su mokyklų bendruomenėmis ir tėvais, ir rodyti, kaip vyksta testavimas savanorišku pagrindu“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Jis taip pat pridūrė, kad galimybę grįžti padidės ir pradėjus nuo COVID-19 skiepyti vaikui.
„Reikia edukuoti vaikus, edukuoti tėvus. Vakcinavimas nėra privalomas, bet tai papildoma savanoriška priemonė, kuris galėtų mažinti riziką. Per tris mėnesius tikrai galima pasiruošti grįžti į mokyklas pilna apimtimi“, – sakė S. Krėpšta.
Įvardino svarbiausius iššūkius vaikams
Prezidentūra nuogąstauja, kad per pandemiją nuotoliniu būdu besimokę vaikai patyrė daug sunkumų įvairiais atžvilgiais.
„Visų pirma, nukentėjo švietimas. Lietuvoje per šiuos ir praėjusius mokslo metus praleido 9 mėnesius – beveik visus mokslo metus. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje.
Be tam tikrų privalumų nuotolinis mokymas tikrai sukelia daug rizikų tiek pasiekimų prasme, tiek vaikų emocinės sveikatos prasme“, – sakė S. Krėpšta.
Taip pat jis atkreipia dėmesį, kad per šį laikotarpį nukentėjo ir vaikų fizinė bei emocinė sveikata, taip pat jų socialinė gerovė.
„Tam tikri universitetų tyrimai rodo, kad per pirmąjį karantiną daugiau kaip trečdalio vaikų emocinė būklė pablogėjo. Daugiau kaip pusės vaikų motyvacija mokytis pablogėjo. Tai yra dramatiški rodikliai ir reikia konkrečių priemonių, kurios galėtų sumažinti šiuos praradimus.
Taip pat kalbėjome apie vaikų socialinę gerovę ir skurdą. Pagal skurdo rodiklius Lietuvoje jau iki pandemijos situacija nebuvo labai gera. Absoliutaus skurdo rodiklis siekė 8,4 proc. Tai sausas procentas, bet už jo slypi 41 tūkst. vaikų, kurie susiduria su absoliutaus skurdo rizika. Tai yra didžiulis skaičius ir reikalingi pokyčiai“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Tarp sprendimų – ir NPD didinimas
Vienas minėtų problemų sprendimų būdų, anot S. Krėpštos, bus grįžimas į kontaktinį ugdymą.
„Aptartos vaikų socialinės gerovės didinimo priemonės, skurdo mažinimo priemonės. prezidentas paminėjo, kad čia sisteminis klausimas ir čia turime kalbėti ir apie NPD didinimas, ir socialinių paslaugų plėtrą.
Galiausiai aptarėme sveikatos paslaugų prieinamumo didinimą. Matome, kad atskirose srityse, pavyzdžiui, vaikų psichologo eilėse reikia laukti mėnesių mėnesius. Ši sritis turi būti stiprinimą“, – sakė S. Krėpšta.
