Kaip teigiama Prezidentūros pranešime spaudai, pirmoji ponia pasidžiaugė, jog Airijos lietuviams pavyko sukurti didžiausią šiuo metu veikiančią lituanistinę mokyklą užsienyje, taip pat tuo, kad vietos bendruomenės atstovai yra aktyvūs Dainų švenčių, Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai.
„Jus galima pavadinti Lietuvos pasaulyje kūrėjais – mūsų tauta, palikusi savo kalbos, kultūros, mokslo, verslo pėdsakus visame pasaulyje, išgarsino ir sustiprino Lietuvos valstybę. Esame matomi, atpažįstami, įsitraukę į svarbiausius pasaulyje vykstančius politinius, ekonominius, kultūros procesus. Lietuvos valstybė kuriama visų – tiek Lietuvoje gyvenančių, tiek diasporos – rankomis“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmosios ponios žodžiais, džiugina ir lituanistinių mokyklų užsienyje raida, vykstantys ilgai laukti pokyčiai: mokykloms skiriamas finansavimas, suteikiamos mokymo priemonės, mokytojams sudaromos sąlygos tobulėti, daugėja mokinių, plečiasi veiklos, įsitraukia vis daugiau šeimų.
„Nuoširdžiai dėkoju jums už šį įdirbį, už atlieptą kvietimą telktis, augti, stiprėti. Šiais globalizacijos laikais tai ne pasirinkimas, o būtinybė. Mūsų etninis savitumas, kalbinis unikalumas, kultūros išskirtinumas – pasaulinės reikšmės lobiai, kurių neturime teisės prarasti ar nuskurdinti. Juk be mūsų nėra nieko, kuriems taip stipriai rūpėtų tūkstantmečiais brandinta savastis“, – kalbėjo D. Nausėdienė.
D. Nausėdienės teigimu, vienas iš esminių siekių – padėti visiems lietuvių kilmės ir iš Lietuvos žemės kilusiems asmenims atsigręžti į mūsų valstybę kaip į kultūrinį savasties centrą, padėti atkurti jiems ryšius su tėvų ir protėvių žeme.
„Kaupkime jėgas, auginkime, stiprėkime. Lituanistiniuose forumuose nustatytas tikslas, virtęs valstybės politikos gaire ir vykdomosios valdžios siekiu, kad 2030 metais 20 procentų lietuvių kilmės vaikų lankytų lituanistines mokyklas užsienyje – turi tapti realybe. Mes ieškome ir toliau ieškosime bendrų sprendimų, kaip padėti jums dirbant reikšmingą lituanistinio švietimo darbą“, – teigė D. Nausėdienė.
D. Nausėdienė teigė, jog lituanistinės mokyklos užsienyje – tai Lietuvos valstybės tęsinys, svarbus dėmuo mūsų valstybės augimui, per jas užsimezga ne tik išeivių tampresnis santykis su valstybe, bet ir įgyvendinama sugrąžinimo į Lietuvą politika.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Airijoje veikia 11 lituanistinių mokyklų, jose mokosi virš 700 vaikų ir jaunuolių, dirba daugiau kaip 100 mokytojų.
Airijos bendrojo ugdymo mokyklose lietuvių kalba turi tokį patį statusą, kaip ir kitos pasirenkamos užsienio kalbos, pvz., prancūzų, vokiečių, ispanų, italų. Lietuvių kalbos gali mokytis ne tik lietuviai, bet ir kiti norintys. Nuo 2022 metų yra galimybė laikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą pagrindiniu arba aukštesniu lygiu.
D. Nausėdienė yra lituanistinio švietimo pasaulio lietuvių bendruomenėse globėja.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
