Tai šalies vadovas kalbėjo trečiadienį po susitikimo su naujuoju Estijos prezidentu Alaru Karisu, kuris lankosi Lietuvoje.
„Džiaugiuosi, kad naujasis Estijos prezidentas vienu pirmųjų užsienio vizitų pasirinko Lietuvą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas akcentavo saugumo ir gynybos klausimų svarbą. Pasak jo, Lietuva vertina partnerystę su Estija tiek dvišaliuose, tiek daugiašaliuose formatuose.
„Tiek Lietuva, tiek Estija supranta, kad tik būdami vieningi ir susitelkę atremsime bet kokias grėsmes mūsų šalių ir regiono saugumui“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas dėkojo Estijai už pagalbą migrantų krizės akivaizdoje. Pasak G. Nausėdos, Estija pirmoji sureagavo ir suteikė Lietuvai pagalbą tiek materialinėmis priemonėmis, tiek policijos pajėgomis, tiek kariuomenės pajėgumais sienai apsaugoti.
„Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka parodė, kad privalome drauge stiprinti Europos Sąjungos išorinės sienos saugumą ir didinti atsparumą panašaus pobūdžio atakoms ateityje“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, nerimą kelia ir karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija, kuri iš esmės keičia Baltijos regiono saugumą ir gynybos poreikius.
Pasak G. Nausėdos, būtina stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje, o pastangos stiprinti Europos gynybą turi ne pakeisti, o papildyti NATO.
„Turime sudaryti visas sąlygas sąjungininkų buvimui Baltijos šalyse. Lietuva tuo tikslu investuoja į infrastruktūrą ir karinių pajėgumų plėtrą.
Itin svarbu skirti tinkamą finansavimą gynybos reikmėms. Džiugu, kad tiek Lietuva, tiek Estija rimtai žiūri į šią problemą ir šį įsipareigojimą ketina įgyvendinti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentai sutarė, kad neabejotina grėsme regionui išlieka nesaugi Astravo atominė elektrinė.
„Svarbu ir toliau išlaikyti spaudimą režimui, stabdyti elektros importą iš Baltarusijos“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas tikino, kad susitikimo metu aptartas ir pandemijos valdymas abiejose šalyse. G. Nausėdos teigimu, būtina stiprinti pastangas mažinant piliečių dvejones dėl vakcinacijos.
„Itin svarbu valdant pandemiją – bendra koordinacija dėl vakcinų įsigijimo, kova su dezinformacija ir visuomenės skatinimas skiepytis“, – teigė G. Nausėda.
„Lietuva yra mūsų strateginė ir bendramintė partnerė, su kuria kasdien glaudžiai bendradarbiaujame tiek tarp mūsų dviejų šalių, tiek Šiaurės ir Baltijos regione, Europos Sąjungoje ir tarptautinėse organizacijose“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Karisas.
Estijos prezidentas pažymėjo, kad šalys gerai bendradarbiauja gynybos srityje tiek NATo, tiek Baltijos regione.
„Saugumo prasme Baltijos šalys yra bendramintės“, – sakė A. Karisas.
Jis sake, jog stebint Baltarusijos hibridines atakas prieš kaimynes išnaudojant migraciją, Europa turi būti pasirengusi taikyti Minskui naujus ribojimus.
„Hibridinius išpuolius Baltarusijos-Europos Sąjungos pasienyje, kuriuose pažeidžiami trečiųjų šalių piliečiai išnaudojami neteisėtam sienos kirtimui organizuoti, reikia vieningai pasmerkti. Baltarusija turi nutraukti tokią veiklą, nes toks Baltarusijos elgesys kelia grėsmę regiono saugumui. Tai – labai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, turime būti pasirengę Baltarusijai taikyti naujus ribojimus“, – teigė A. Karisas.
Buvęs Nacionalinio muziejaus direktorius A. Karis prezidentu išrinktas per antrą balsavimo ratą Estijos parlamente rugpjūčio 31-ąją, inauguruotas spalio 11-ąją.
