„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio.
O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – svarstė prezidentas G. Nausėda jis.
Į prezidento pasisakymą sureagavo ekspertai
Politologas Mažvydas Jastramskis savo socialinio tinklo paskyroje „Facebook“ rašė, Lietuvoje viena didžiausių prezidento galių ir atsakomybių yra viešas žodis. Tačiau kartais atrodo, kad deja, G. Nausėda į šią atsakomybę taip ir neišmoko žiūrėti atsakingai.
„Santykiai tarp prezidento ir vyriausybės jau kurį laiką – sugyventinio, nevyksta reguliarūs susitikimai, taigi, ir veiklos koordinavimas. Tačiau tai nereiškia, kad prezidentūra turi pamiršti savo misiją ir virsti savitiksle mašina, kurios esminis siekis – tiesiog būti perrinktai.
Jeigu ne tai, nematau jokios logikos būtent tokiam prezidento pareiškimui. Nes nei tai realybę atitinka, nei tai skiepijimą paskatins, nei privers vyriausybę staiga užsinorėti atnaujinti veiklos koordinavimą.
Bet koks prezidento ėjimas į viešumą turi būti pasvertas, ypač dabartinėje situacijoje“, – teigė M. Jastramskis.
Pro akis prezidento pasisakymo nepraleido ir komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
„Nausėda šiandien pasakė, kad vasarą buvo DIRBTINAI lėtinamas skiepijimo tempas galbūt tam, kad nebūtų pasiektas PREZIDENTO užsibrėžtas tikslas?!?
O job (lietuviškai – darbas – aut. past.) … Aš negaliu niekaip stalčiaus nukritusio uždaryt.
Dabar laukiu, kada Nausėda papildys, ką dirbtinai padarė Vyriausybė, kad jo Diana pasiskiepijo taip vėlai“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašė A. Armalis.
Prezidentas pasirašė įstatymą dėl vienkartinės išmokos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį taip pats sakė pasirašęs įstatymą, kuriuo 75-erių ir vyresniems senjorams už pasiskiepijimą nuo koronaviruso numatoma skirti vienkartinę 100 eurų išmoką.
„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuotini ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė šalies vadovas.
Jis teigė, kad jei apie paskatas skiepijant nuo COVID-19 būtų pradėta svarstyti anksčiau, šiuo metu būtume geresnėje epidemiologinėje situacijoje. Šalies vadovas sakė, kad koronavirusu užsikrečia ir skiepyti, tačiau jų sergamumas ir mirtingumas yra ženkliai mažesnis nei neskiepytųjų. „Skiepijimasis lieka pačia svarbiausia priemone ir svarbiausia, kad mes turėtume Europos Sąjungos mastu galvoti apie bendrus pirkimus, rengiantis pandemijos tąsai“, – dėstė G. Nausėda.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 787 tūkst. žmonių – 63,9 proc. gyventojų.
