„Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada buvo verčiamasi per galvą“, – nurodė jis.
Į tokią prezidento nuomonę atsikirto sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Pasak jo, sulėtėjęs skiepijimasis buvo ne tik Lietuvos, o ir visos Europos problema. Ministras taip pat pridūrė, kad iki pat liepos pradžios Lietuvoje buvo skiepijimasi sparčiau nei ES vidurkis. „
Žmonių noras skiepytis vasarą buvo sulėtėjęs didžiojoje Europos Sąjungos dalyje. Suvaldžius tuometinę pandemijos bangą ir sumažėjus naujų atvejų skaičiui, dalis žmonių klaidingai pamanė, kad ir grėsmė susirgti gerokai sumažėjo. Ir dėl to, deja, nukėlė savo apsisprendimą skiepytis vėlesniam laikui.
Mums kiekviena žmogaus gyvybė yra brangi, dėl kiekvienos iš jų medikai kovoja kasdien, visi kartu raginame skiepytis. Labai gaila, kad dalis žmonių vis dar nepasitiki mokslu ir medicina, o dalis piliečių nepasitiki ir vieni kitais, ir valstybe.
Tikime ir dirbame toliau, kad šio pasitikėjimo daugėtų visose srityse. Pasitikėjimas yra raktas ne tik į pandemijos įveikimą, bet ir į vakarietišką, demokratišką valstybę.
Dėkojame visiems pasiskiepijusiems, nes jų dėka iki pat liepos pradžios skiepijomės sparčiau nei ES vidurkis. Jų pastangomis nuo pačios vakcinacijos pradžios buvome ir šiandien tebesame sparčiausiai besiskiepijanti valstybė visoje Rytų Europoje“, – išplatintame komentare teigia A. Dulkys.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasirašęs įstatymą, kuriuo 75-erių ir vyresniems senjorams už pasiskiepijimą nuo koronaviruso numatoma skirti vienkartinę 100 eurų išmoką.
„Pasirašiau įstatymą dėl 100 eurų, nors jis turi tam tikrų aspektų, kurie galbūt ir iš moralinės, ir iš kitos pusės yra kritikuotini ar kvestionuotini. Aš manau, kad šiandien mums reikia kalbėti ne tik apie gąsdinimą ir tokiu būdu siekti vakcinuoti žmones, bet mums reikia galvoti ir apie paskatas“, – ketvirtadienį Briuselyje prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį sakė šalies vadovas.
Jis sakė, kad jei apie paskatas skiepijant nuo COVID-19 būtų pradėta svarstyti anksčiau, šiuo metu būtume geresnėje epidemiologinėje situacijoje.
Šalies vadovas sakė, kad koronavirusu užsikrečia ir skiepyti, tačiau jų sergamumas ir mirtingumas yra ženkliai mažesnis nei neskiepytųjų.
„Skiepijimasis lieka pačia svarbiausia priemone ir svarbiausia, kad mes turėtume Europos Sąjungos mastu galvoti apie bendrus pirkimus, rengiantis pandemijos tąsai“, – dėstė G. Nausėda.
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta beveik 1 mln. 787 tūkst. žmonių – 63,9 proc. gyventojų.
