Susitikime G. Nausėda akcentavo, kad Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra itin svarbi tiek Lietuvos, tiek viso NATO rytinio flango saugumo dalis. Šalies vadovas dėkojo Vokietijai už indėlį į Baltijos regiono saugumą ir rodomą lyderystę vadovaujant NATO priešakinių pajėgų kovos grupei Lietuvoje. Pasak šalies vadovo, Lietuvos ir Vokietijos dar prieš NATO viršūnių susitikimą Madride priimtas komunikatas dėl dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje yra Lietuvos ir Vokietijos ilgalaikio įsipareigojimo sustiprintam bendradarbiavimui gynybos srityje pagrindas. Prezidento teigimu, Lietuvos tikslas – kuo greitesnis ir efektyvesnis komunikato įgyvendinimas.
„Saugumą vertiname rimtai, todėl aktyviai didiname lėšas gynybai ir investuojame į karinę infrastruktūrą. Norime kuo greičiau būti pasirengę priimti pilną Vokietijos karių brigadą savo šalyje. Sąjungininkų karių nuolatinis buvimas Lietuvos teritorijoje yra visiškas mūsų prioritetas. Iš savo pusės padarysime viską, kad sukurtume sąlygas dislokuoti Vokietijos brigadą jau 2026 metais“, – sakė Prezidentas.
Pokalbio metu šalies vadovas išskyrė pagrindinius NATO viršūnių susitikimo Vilniuje prioritetus.
„Iki susitikimo Vilniuje būtina patvirtinti regioninius gynybos planus, ypatingą dėmesį skiriant priešakinės gynybos principo įgyvendinimui ir efektyvaus atgrasymo užtikrinimui. Būtina stiprinti Baltijos jūros gynybą ir oro gynybą regione“, – teigė valstybės vadovas.
Pasak Prezidento, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus savalaikė proga aptarti Ukrainos ir Aljanso bendradarbiavimo ateitį. Atėjo laikas sustiprinti politinį bendradarbiavimą tarp Ukrainos ir NATO. Taip pat turime sutarti dėl investicijų į gynybą žemutinės ribos. 2 proc. nuo BVP gynybai yra būtinas minimumas.
Prezidentas su Vokietijos Kancleriu aptarė Rusijos karo Ukrainoje eigą ir sąjungininkų paramą Ukrainai. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad paramos greitis ir apimtis – esminiai faktoriai šiuo karo laikotarpiu. Lietuvos vadovo teigimu, būtina skirti ir lėšų Ukrainai atstatyti, kad gyvenimas šioje šalyje, ypač išvaduotose teritorijose, galėtų tęstis, o žmonės neprarastų vilties. Prezidentas pažymėjo, jog būtina ypatingą dėmesį skirti Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimui bei Specialiojo tribunolo Rusijos karo ir agresijos nusikaltimams tirti steigimui, nuoseklios griežtėjančios ES sankcijų politikos Rusijos atžvilgiu įgyvendinimui.
Prezidentas G. Nausėda trečiadienį išvyko darbo vizito į Berlyną.
Darbotvarkėje buvo numatytas dalyvavimas Koerber-Stiftung instituto renginyje, susitikimas su Vokietijos kancleriu O.Scholzu.
Per susitikimą planuota aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje, Rusijos karo prieš Ukrainą ir agresorės atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus klausimus, Lietuvos ir Vokietijos dvišalius ekonominius ryšius.
Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.
Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.
Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.
