Tą jis pareiškė bendroje Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos vadovų diskusijoje, Varšuvoje minint Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ąsias metines.
„Ten, kur mes paaukojame principus pragmatiškumo sumetimais, ten mes pralaimime. Pralaimime net ir oponento akyse, nes oponentas mato, kad vertybės yra išduodamos, kad vertybės yra aukojamos kažkokiems merkantilistiniams interesams“, – teigė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, jei Bendrija laikysis šių principų, Europos Sąjungos „laukia šviesi ateitis“. Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad ES turi „daug potencialo plėstis“.
„Tikiu, kad ateis ta graži diena, kai Europos Sąjungos nare taps ir Ukraina. Nesu šalininkas tos nuomonės, kad yra kažkoks baigtinis skaičius Europos Sąjungos valstybių ir, pasiekus jį, plėtros procesas turėtų sustoti. Manau, kad ES yra gyvybingas organizmas, kuris plėtosis tol, kol bus patrauklus toms valstybėms, kurios norės prisijungti prie ES šeimos. Tai gali būti pakankamai didelė šeima“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Nepaisant paskelbtų paliaubų, nuo šių metų pradžios Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų konfliktas Rytų Ukrainoje paaštrėjo. Abiejose pusėse išaugo žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiai, nuolat skamba abipusiai kaltinimai ugnies nutraukimo režimo pažeidimais.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija prie Ukrainos šiaurinės ir rytinės sienų bei Kryme buvo sutelkusi apie 100 tūkst. karių, sukeldama susirūpinimą, kad padėtis gali smarkiai eskaluotis.
Balandžio pabaigoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu liepė pajėgoms, kurios, Maskvos teigimu, šalia Ukrainos sienų dalyvavo pratybose, pradėti grįžti į savo nuolatinio dislokavimo vienas.
Savo ruožtu G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva remia Ukrainos suverenumą ir teritorijos vientisumą. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad siekdamas narystės ES ir NATO Kijevas turi nepamiršti vykdyti reformų.
„Tie darbai, kurie – anksčiau ar vėliau – atvejus jus į Europos Sąjungą, pirmiausia, turės būti padaryti pačių Ukrainos žmonių, pačių Ukrainos žmonių rankomis ir protais. Briuselis, kitos ES valstybių sostinės tikrai sudarys visas sąlygas reformoms vykti“, – teigė G. Nausėda.
Be kita ko, Lietuvos vadovas kaip vieną didžiausių Bendrijos nesėkmių įvardijo Jungtinės Karalystės pasitraukimą. Pasak jo, šalys narės turi ieškoti kompromisų, nes tai yra „vienintelis ilgalaikis kelias Europos Sąjungai išgyventi kaip organizacijai“.
Savo ruožtu Latvijos prezidentas Egilas Levitas akcentavo Vakarų būtinybę išlaikyti tvirtą politinę poziciją pasaulyje.
„Nėra visiškai akivaizdu, kad Vakarai yra didi politinė jėga. Vakarai šiandien turi kovoti dėl savo vietos pasaulyje. Ir mes, kaip Vakarų pasaulio, Europos ramstis, turime stiprinti savo poziciją mūsų žmonių labui“, – teigė jis.
Latvijos vadovas ragino imtis pažangių strateginių investicijų, įsitraukti į diskusijas dėl Europos ateities.
Pirmadienį Gegužės 3-iosios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia vieši Lenkijoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį lankėsi Vilniuje.
Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.
Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.
