„Buvo imtasi gerų žingsnių gana anksti, įvesti apribojimai dėl keliavimo, dėl veiklos. Buvome viena iš tų valstybių, kuri viena pirmųjų ėmėsi gana drastiškų apribojimų. Ar buvo padaryta klaidų – be abejo, jų buvo padaryta, tam tikri sprendimai, kurie galbūt atrodė teisingi vieną dieną, buvo ne visai teisingi kitą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.
Anot jo, kovodamos su pandemija klaidų daro daugelis valstybių ir svarbiausia, jog jos „būtų operatyviai taisomos“. Didžiausius iššūkius Lietuvai, pasak S. Krėpštos, prezidentas kol kas mato dėl medikų aprūpinimo apsaugos priemonėmis.
„Šiuo metu matome tam tikrų teigiamų sprendimų, be abejo, matome ir vietų, kur riekia tobulinti sprendimus, kalbant visų pirma apie medikų aprūpinimą. Reikia suprasti, kad medikai ir kariškiai, kurie jiems šiuo metu talkina, yra svarbiausi žmonės šalyje, nuo jų priklauso, kaip mums pavyks susitvarkyti su šia pandemija, kaip greit galės atsigauti ekonomika“, – pabrėžė jis.
Lietuvoje nustatyti 34 koronaviruso atvejai, vienas asmuo užsikrėtė šalies viduje. Šalyje įvestas karantinas, Išskyrus retas išimtis, Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, o užsieniečiams – atvykti į Lietuvą.
Prezidento patarėjas: ekonomikos gelbėjimo planas – stiprus atsakas į galimą krizę
Vyriausybės ir Seimo patvirtintas 2,5 mlrd. eurų ekonomikos gelbėjimo planas yra stiprus atsakas į galimą krizę, tvirtina prezidento Gitano Nausėdos patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Simonas Krėpšta.
Ketvirtadienį interviu LRT radijui patarėjas sakė, kad šis planas „yra geras pirmas žingsnis atsakant į ekonominę suirutę“, nors situacija yra labai dinamiška ir akivaizdu, jog priemones dar reikės pildyti ir keisti.
„Gana akivaizdu, kad tas planas turės būti adaptuojamas prie besikeičiančios situacijos, reikės žiūrėti, ar nereikia jo pildyti, tikslinti, taisyti. Bet šiuo metu tai yra tikrai stiprus atsakas, suteikiantis tiek verslui, tiek žmonėms, kiek įmanoma šioje neapibrėžtoje situacijoje, kuo daugiau aiškumo, užtikrinantis bent minimalias pajamas tiems žmonėms, kurie labiausiai nukentės nuo šios situacijos“, – sakė S. Krėpšta.
Patarėjas pabrėžia, kad šią ekonomikos suirutę Lietuva pasitinka turėdama finansinių rezervų ir galimybių pigiai skolintis, priešingai nei per prieš dešimtmetį kilusią ekonomikos krizę, todėl gali imtis efektyvesnio ekonomikos skatinimo.
Jis akcentavo, kad šalys, turinčios stiprias ir efektyvias sveikatos apsaugos sistemas, žymiai geriau tvarkosi su koronaviruso iššūkiais. Tad tai yra signalas Lietuvai, kad būtina imtis reformų „ne tuomet, kai prispiria bėda, bet iš anksto, kad visos sistemos veiktų nepriekaištingai“.
Vyriausybė pirmadienį patvirtino beprecedentį ekonomikos skatinimo paketą, skirtą padėti šalies gyventojams ir verslui sušvelninti koronaviruso krizės sukeltus padarinius. Plane ekonomikos skatinimui numatyta 1 mlrd. eurų, po pusę milijardo – sveikatos apsaugai, darbo vietų išsaugojimui ir įmonių likvidumo išsaugojimui.
Nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui bus leidžiama atidėti mokesčių mokėjimą arba išdėstyti mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų. Mokesčių mokėtojai bus atleidžiami nuo baudų, delspinigių, bus sustabdytas mokestinių nepriemokų išieškojimas.
Nausėda remia bendrą skolinimąsi euro zonoje per „koronaviruso obligacijas“
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina bendro skolinimosi euro zonoje idėją, siekiant finansuoti ekonomikos gelbėjimo planus, verslui kenčiant nuo koronaviruso pandemijos, sako šalies vadovo patarėjas.
Pasak Simono Krėpštos, Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai vadinamųjų „koronaviruso obligacijų“ išleidimo perspektyvą aptarė šią savaitę vykusioje telekonferencijoje.
„Ši idėja nebuvo pagrindinė posėdžio tema, bet dalyvių buvo sutikta gana pozityviai, ir prezidentas taip pat pozityviai vertina tokią galimybę“, – BNS sakė prezidento patarėjas.
„Projektas yra dar tik idėjų fazėje, yra daug detalių ir rizikos valdymo elementų, kurie turėtų būti suderinti. Bet šią idėją, kaip didinančią finansų integraciją euro zonoje, kaip papildomą žingsnį bendrosios rinkos link, prezidentas vertina teigiamai“, – sakė S. Krėpšta.
Jo teigimu, bendrų euroobligacijų idėja Europos Sąjungoje nėra visiškai nauja, bet smūgis ekonomikai dėl koronaviruso pandemijos skatina ją įvertinti iš naujo.
„Bendrų euroobligacijų, leidžiamų kelių valstybių, o ne vienos atskiros valstybės, idėja nėra nauja, ji buvo kelta Europos Komisijos dar 2011 metais. Ji vėl grįžo ant stalo, nes matome, kad Europos ekonomikos augimas susiduria su iššūkiais ir turbūt jis ženkliai mažės“, – kalbėjo S. Krėpšta.
„Šalys narės duos atsaką didindamos savo finansines išlaidas ir, be abejo, bus aktyvios skolinantis, todėl šios idėjos aktualumas yra žymiai išaugęs. Tai padėtų šalims narėms efektyviau pritraukti reikiamus finansinius išteklius, o, antra vertus, žiūrint į ilgesnį laikotarpį, tai būtų teigiamas žingsnis didesnės finansinės integracijos link“, – sakė prezidento patarėjas.
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
