Pasak jo, pastaruoju metu priimami papildomi sprendimai, kuriais siekiama didinti šio strateginio objekto saugumą.
„Yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti. Jeigu pasirodys, kad ir to yra nepakankama, be jokios abejonės, skirsime tam dar didesnį dėmesį“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
„Tai yra mūsų strateginis valstybės objektas ir atsižvelgiant į naujausius įvykius Baltijos jūroje, be jokios abejonės, mums reikia skirti tam didžiausią dėmesį“, – pridūrė šalies vadovas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį tikino, kad Lietuva užtikrina Klaipėdos SGD terminalo ir kitų energetinių objektų saugumą, tačiau bus tariamasi, ar reikia jį dar stiprinti. Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog yra poreikis dar labiau stiprinti ir saugoti SGD terminalą.
SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis balandį interviu BNS sakė, jog prasidėjus karui Ukrainoje šalies institucijos, įskaitant kariuomenę, užtikrino papildomą terminalo saugumą, tačiau kaip tai daroma, detaliau nekomentavo.
Šią savaitę pranešta apie kelis sprogimus prie Baltijos jūroje esančių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją, ir tris didžiulius dujų nuotėkius – du Danijos, vieną Švedijoje pusėje. Sprogimai ir nuotėkiai siejami su įtariamu sabotažu. Kelios valstybės pradėjo šio incidento tyrimus.
Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba ketvirtadienį pranešė, jog Baltijos jūroje aptiktas ketvirtas nuotėkis iš „Nord Stream“.
Manoma, kad incidentų kaltininkė yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje. Tačiau Kremlius atmeta kaltinimus, sakydamas, kad kaltinti Rusiją dėl nuotėkių sukėlimo yra „kvaila ir absurdiška“.
