Taip jis kalbėjo Rusijai prie Ukrainos sienų telkiant karines pajėgas. Vakarai baiminasi, jog dėl to Europoje gali kilti ginkluotas konfliktas.
„Matome pavojingą ketinimą peržiūrėti Europos saugumo struktūrą ir pasaulio tvarką – iš esmės sugriaunant ir vieną, ir kitą. Tai bandymas atgaivinti senąjį slaptosios diplomatijos ir galios politikos pasaulį, kuriame silpnieji kenčia tai, ką turi kentėti. Tai gali pavykti tik tuo atveju, jei bus įrodyta, kad Vakarų vienybė ir solidarumas tėra tik iliuzija“, – sveikinimo kalboje teigė šalies vadovas.
„Tačiau akivaizdu, kad taip nėra. Jau įsitikinome, jog NATO – kaip Vakarų valios išlaikyti ir ginti kolektyvinį saugumą įkūnijimas – lieka ištikima savo esmei. Laiku reaguodama į besikeičiančią saugumo aplinką, ji sustiprino atgrasymo priemones mūsų regione“, – pridūrė jis.
G. Nausėda taip pat teigė, kad Aljansas turi investuoti „į savo gebėjimą regione veikti greitai ir ryžtingai“.
„Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagrindu turi būti patikimo pastiprinimo, paremto gynybos planais ir aukštos parengties pajėgomis, didinimas“, – sakė jis.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė Lietuvoje dislokuota 2017-aisiais, reaguojant į Rusijos agresiją agresiją regione. Rotuojamoje Vokietijos vadovaujamoje kovinėje grupėje šiuo metu tarnauja apie 1,2 tūkst. karių, tačiau Berlynas artimiausiu metu žada atsiųsti į vienetą dar apie 350 karių.
Siekiant atgrasyti Kremlių, panašūs, bet kitų valstybių vadovaujami vienetai įsteigti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.
„Priešakinių pajėgų atsiradimas reiškė svarbiausią saugumo garantiją, kokią Lietuva kada nors turėjo. Taip buvo kuo griežčiausiai pakartota, kad vienos sąjungininkės užpuolimas bus laikomas viso Aljanso užpuolimu“, – sakė G. Nausėda.
Jis savo kalboje tai pat pasisakė apie „augančią destabilizaciją rytiniame NATO flange“.
„Nuo 2014 metų, kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymo pusiasalį ir užpuolė Ukrainos pozicijas Donbaso regione, mes susiduriame su labai realiu tolesnio karinio eskalavimo pavojumi. Net ir dabar Rusija atvirai grasina suvereniai Ukrainos valstybei neišprovokuota agresija, telkdama savo karius pasienyje ir tikėdamasi šiuo bauginimo veiksmu gauti svarbių nuolaidų“, – kalbėjo prezidentas.
Maskva prie Ukrainos sienų yra sutelkusi daugiau kaip 100 tūkst. karių, bet neigia ketinanti įsiveržti į kaimyninę šalį. Dalis šių pajėgų dislokuota Baltarusijoje, kur šią savaitę prasidės bendri kariniai mokymai.
G. Nausėda pažymėjo, kad reaguodama į pastaruosius įvykius „NATO – kaip Vakarų valios išlaikyti ir ginti kolektyvinį saugumą įkūnijimas – lieka ištikima savo esmei“ ir sustiprino atgrasymo priemones regione.
„Aljansas taip pat turi investuoti į savo gebėjimą regione veikti greitai ir ryžtingai. Aljanso kolektyvinės gynybos įsipareigojimų pagrindu turi būti patikimo pastiprinimo, paremto gynybos planais ir aukštos parengties pajėgomis, didinimas“, – sakė šalies vadovas.
Jonavos rajone, Rukloje, trečiadienį buvo minimos tarptautinio NATO bataliono dislokavimo Lietuvoje metinės.
Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke vyko iškilminga NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos bei vadovybės pasikeitimo ceremonija.
NATO bataliono vado pareigas pusmetį eis Vokietijos pulkininkas leitenantas Danielis Andra (Danielis Andrė).
