„Aš remiu verslo pradėtą socialinę iniciatyvą – 4 proc. nuo BVP gynybai. Šis tikslas yra ambicingas, bet tikrai pasiekiamas. Visgi matau, kad kalbama daugiausiai apie PVM didinimą. Mes visi žinome, kad PVM pirkdami prekes moka visi Lietuvos gyventojai, tai nėra verslo mokestis. Gal būtų solidariau kalbėti apie tai, kuo pats verslas gali prisidėti“, – interviu TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Savo gynybą turime finansuoti ne iš visų žmonių, bet iš dalies pasiekusios ekonominę sėkmę“, – pabrėžė jis.
Jeigu opozicinės partijos nedalyvaus susitikimuose dėl gynybos, svarbūs sprendimai gali nusikelti į 2026 m.
G. Nausėda įspėjo, kad jeigu visos politinės partijos nedalyvaus diskusijose dėl gynybos finansavimo, svarbūs sprendimai gali nusikelti net į 2026 m. Šalies vadovas tokį scenarijų laiko nepriimtinu.
„Puikiai prisimename, kad pas premjerę buvo numatytas susitikimas, kuriame turėjo dalyvauti ir opozicinės partijos. Staiga priimamas sprendimas dėl ministro apsistatydinimo, jis išeidamas pasako rimtų kaltinimų dėl korupcinių ryšių. Ir kitą savaitę opozicinės partijos nedalyvauja diskusijose. Tai be abejo, kad tokiomis aplinkybėmis siekti rezultato yra nepaprastai sunku, bet mes neturime pasirinkimo“, – aiškino G. Nausėda.
Trečiadienį premjerė I. Šimonytė inicijuoja trečiąjį verslo ir politikų susitikimą dėl finansavimo gynybai.
Kovą antrajame tokiame susitikime pristatytos keturios opcijos, kaip į kitų metų biudžetą būtų galima papildomai surinkti per 400 mln. eurų papildomam krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį variantą, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc., panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
