„Mano nuomone, patriotiškumui priklauso ateitis ir turbūt visada taip bus, nes be patriotiškumo nėra ir valstybės“, – sakė G. Nausėda.
Jis teigė anksčiau iš žiniasklaidos sulaukęs tokio klausimo ir susimąstęs, ar patriotiškumas ir ateitis susiję, tačiau dabar teigė tuo neabejojantis.
„Tas klausimas iš pradžių mane nustebino. Vėliau aš susimąsčiau – gal kiek kitaip traktuojame patriotiškumą negu traktavo jį mūsų XIX amžiaus knygnešiai, kariai savanoriai, XX amžiaus pradžioje kūrę ir stiprinę nepriklausomą valstybę. Galbūt patriotiškumo sąvoka išsikreipė dar mano kartos gyventojų metu, kuomet mums buvo skatinamas patriotiškumas tai valstybei, kuriai jokio patriotiškumo nejautėme“, – teigė prezidentas.
Anot šalies vadovo, šiandien kai kuriuos žodžius, tokius kaip pilietiškumas, patriotiškumas ir tautiškumas, vartojame taip dažnai, kad nebesusimąstome apie jų turinį.
„Kas yra pilietiškumas? Ugningas įrašas socialiniuose tinkluose, iškeltas Vytis namo kieme, o galbūt auka Ukrainos kare kovojantiems didvyriams, o galbūt elementarus aplinkos susitvarkymas savo gyvenamoje vietoje?“, – svarstė G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, tautiškumo sąvoka taip pat yra viena iš tų, vartojamų vis rečiau arba iki galo neišsiaiškinant jos turinio.
„Mano nuomone, tautos savimonė, tautos identitetas ir supratimas, iš kur yra mano šaknys, leidžia mums tvirtai atsistoti ir remtis į globalų pasaulį. Jaustis globalaus pasaulio dalimi, bet jaustis oriai, jaustis žinant savo vertę ir žinant, kuo aš galiu prisidėti, kad pasaulis būtų turtingesnis, įdomesnis, įvairialypiškesnis“, – teigė prezidentas.
Jis teigė „tautiškumo rezonansą ganėtinai stiprų“ pajutęs perleidus žurnalą „Aušra“, vartydamas šį komplektą gėrėjęsis prakalba, žinutėmis, kurių kai kurios parašytos vokiškai ir lietuvių „senoviška kalba“.
„Šiandien niekas nesikėsina nei į mūsų kalbą, nei į mūsų tradicijas, bet išorine prasme. Ar iki galo suprantame, kokį perlą turime, ar dedame pastangas, kad jis žibėtų? Manau, tikrai ir šiandien turime girdėti, kas yra lietuvių kalba, tai nedaugelis tų bruožų, kuriais galime būti įdomūs“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, tuo metu, kai pasaulis domisi Lietuvos krepšiniu, lazeriais, kultūra taip pat visuomet išlieka įdomi.
„Prie ko ilgiausiai stovėjo (Prancūzijos prezidentas – BNS) Emanuelis Macronas Lietuvoje? Žemėlapio, kur buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vos ne sprindžiais lygino su Prancūzija, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo didesnė“, – pasakojo prezidentas. – Galima sakyt, kad nesvarbu, buvo labai seniai, bet tai įdomu, atkreipia dėmesį. Branginkime, puoselėkime tai“.
Diskusijoje apie pilietiškumą pakviesti dalyvauti mokiniai, mokytojai ir žinomi visuomenininkai – signatarė Irena Andrukaitienė, Antakalnio gimnazijos mokinys Vytautas Chadzevičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai Vilius Vaivada ir Mantas Kairys, iš emigracijos į Lietuvą sugrįžęs Renatas Žyla, režisierė Giedrė Žickytė, pilietiškumo mokytojas Laurynas Kudijanovas.
Renginyje pristatoma prezidento iniciatyva sukurta visiems atvira virtuali mokymosi svetainė „Pilietiškumo mokykla“, skirta pilietiniam ugdymui, siekiant suteikti žinių apie valstybę, ugdyti pilietiškumą ir pilietinę savimonę. Platforma naudotis kviečiami mokytojai, mokiniai ir visi Lietuvos piliečiai. Svetainės išbandyme jau dalyvavo kelios mokyklos.
Kaip BNS informavo Nacionalinė švietimo agentūra, svetainė pradėta kurti 2021 metais.
„Svetainės turinio pagrindą sudaro Valstybės pažinimo centro ekspozicijos, ekspertų pritaikytos skaitmeninei erdvei. Svetainę papildo įtraukiantys interaktyvūs žaidimai, jų šablonai, kuriuos svetainės vartotojai gali užpildyti ir jais dalintis. Turinys išdėstytas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo pilietiškumo pagrindų bendrąsias programas“, – informavo agentūra.
Prie projekto kūrimo prisidėjo Valstybės pažinimo centras, Prezidento kanceliarija, Nacionalinė švietimo agentūra, Europos Wergeland Centras (Norvegija), Rygos lietuvių vidurinė mokykla (Latvija).
