patriotiškumas

Prezidentūroje vykstančioje diskusijoje pilietiškumo tema ir virtualios „Pilietiškumo mokyklos“ pristatyme trečiadienį šalies prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad patriotiškumui priklauso ateitis, nes be jo nėra ir valstybės.  „Mano nuomone, patriotiškumui priklauso ateitis ir turbūt visada taip bus, nes be patriotiškumo nėra ir valstybės“, – sakė G. Nausėda.

Jaunuolis Vladimiras kilęs iš Nikolajevo prieš pusę metų su šeima atvyko į Lietuvą. Dabar jis mokosi Tarptautinėje Ukrainos mokykloje, o laisvalaikį leidžia ne tik žaisdamas futbolą, bet ir pardavinėdamas Ukrainos vėliavas. Portalui tv3.lt patriotiškas jaunuolis papasakojo, jog dalį pinigų skiria Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Vladimiras į Lietuvą atvyko su gausia šeima: motina, besilaukiančia seserimi, pussesere, sūnėnu ir močiute. Jo tėvas iki karo pradžios jau gyveno ir dirbo Lietuvoje.

Lenktynininkas Benediktas Vanagas Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime dalyvavo sau gana neįprastoje diskusijoje. Garsus sportininkas prakalbo apie pilietinę visuomenę ir politiškumą. Pasak B. Vanago, kalbant apie politiką ir visuomenę atrodo, jog visi gyvenam tarsi skirtingose dimensijose. “Pastebiu, jog egzistuoja tam tikros dimensijos, kuriose gyvename. Ir kiekvieną kartą kuomet būna Seimo rinkimai, mes balsuojam, aš nustembu pamatęs rezultatą.

Visi gerai prisimename mokyklinius laikus, kai tekdavo rašyti rašinius apie smagiai praleistas atostogas pas močiutę kaime. Vyresnėse klasėse rašydavome apie ateitį, analizuodavome literatūros veikėjus. Šiais laikais vyresniųjų klasių moksleiviai imasi kur kas rimtesnių temų. Balsas.lt pateikia vieno iš moksleivių rašinių tema „Ką šiandien reiškia būti lietuviu?“ Rašinys (kalba netaisyta): Ką šiandien reiškia būti lietuviu? Vieniems atrodo, jog lietuviu būsi tik įgavęs tautos pilietybę.

Vakar užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius padėkojo pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai partneriams, kurie neatlygintinai teikė savo paslaugas bei produktus Lietuvos pirmininkavimo metu. „Verslo pasirinkimas padėti valstybei šį pusmetį buvo pilietiškumo ir patriotiškumo pavyzdys. Jūsų dėka turėjome mažiau rūpesčių ir išlaidų, esame dėkingi už šį milžinišką indėlį.

Pernai daugiau kaip dvidešimties tūkstančių svečių sulaukusi Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose nugriaudėjusi Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena šių metų gegužės 18 dieną kvies visus Lietuvos gyventojus į Klaipėdą. „Kariuomenės ir visuomenės ryšys yra labai svarbus veiksnys ugdant piliečių ir ypač jaunosios kartos patriotiškumą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas susitiko su miesto mokyklų vadovais, su kuriais aptarė keletą idėjų, kaip paskatinti naujų tradicijų mokyklose formavimąsi. Pasak mero, siekiant ugdyti patriotiškumą ir pilietiškumą, mokiniai dar šį rudenį kiekvieną rytą galėtų iškelti Lietuvos vėliavą. Sostinės vadovas teiravosi mokyklų direktorių nuomonės šiuo klausimu. „Kiekvieną rytą vėliavą galėtų iškelti vis kitas mokinys ir per visus mokslo metus kiekvienas mokyklos mokinys bus dalyvavęs šioje ceremonijoje.

Lietuvos plaukikė Rūta Meilutytė pirmadienį iškovojo aukso medalį Londono olimpinių žaidynių moterų 100 m plaukimo krūtine varžybose. Tai – pirmasis Lietuvos sportininkų medalis Londone. Lietuvė savo patriotiškumą  išreiškė ir tam tikromis mielomis detalėmis –  merginos manikiūras buvo išskirtinai lietuviškas: nykštys – baltame fone išpiešti olimpiniai žiedai, smilius – geltonas, vidurinysis pirštas – žalias, bevardis – mūsų Trispalvė, o mažiukas – raudonas.

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos televizijos žiūrovai neliko abejingi projekto „Misija Sibiras'12“ paramos akcijai - koncertui, kvietusiam prisiminti Sibire likusius tautiečius ir palaikyti šią vasarą į Chakasijos Respubliką vyksiantį jaunimą. Porą valandų trukusio paramos koncerto metu jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo iniciatyvai paaukota beveik 60 tūkstančių litų.

Prie Laptevų jūros 1941-aisiais išvežti Zina ir Juozas grįžo į Lietuvą, čia sukūrė šeimą. Jiems nebuvo leista apsigyventi gimtajame Kupiškyje, todėl įsikūrė Naujosios Vilnios pašonėje. Žingsnis po žingsnio Dabar žvelgiant į sodybos šeimininkę sunku patikėti, kad guvi moteris, kurios niekam neapsiverstų liežuvis pavadinti senute, po ketverių metų švęs 90-ies metų sukaktį. Visada geros nuotaikos, niekada nesiskundžianti ir neieškanti kaltų Zina kaip nė vienas kitas geba džiaugtis gyvenimu.

Diena iš dienos mes sukamės savo gyvenimuose, dažniausiai nekreipdami per daug dėmesio į smulkmenas, kol kalendorius mums atverčia vieną iš „privalomųjų“ švenčių, kurias turėtų paminėti kiekvienas savo šalį mylintis žmogus. Tuomet vyksta sujudimas: tikrai gražu ir pagirtina, kai Vasario 16–ąją susirenka šeimos bei giminės, iškeliamos vėliavos ar Kovo 11-ąją rengiamos parodos tautiška tema. Per kiekvieną nacionalinę šventę pagerbiama mūsų tauta, jos istorija ir brangus žodis – Lietuva.

„Jaunimas yra pilietiškas ir patriotiškas, tik šias vertybes jis supranta ir perteikia savaip – jam priimtinu būdu“ – teigia jau septintus metus skaičiuojančio jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras“ organizatoriai – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Kovo 11-osios proga kartu su Lietuvos televizija dovanojanti naujausio dokumentinio filmo „Misija Sibiras'11“ Tomsko srityje premjerą.

Kasmet Sausio 13-ąją ne tik prisimenamos ir pagerbiamos šios nakties aukos, dar kartą, jau iš poros dešimtmečių laiko perspektyvos apmąstoma, kaip lemtingai tą kartą istorinės aplinkybės susiklostė Lietuvai, bet ir užduodamas klausimas, kas nutiktų, jei Sausio 13-osios įvykiai pasikartotų šiandien? Ar šiandien mes būtumėme tokie pat vieningi, kaip tą naktį žmonės, budėję prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos radijo ir televizijos? Ar šių dienų lietuviui, kuris nevengia pripažinti, jog auga...

Spalio pabaigoje vykusioje eilinėje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, jaunimo organizacijų atstovai rinko naują didžiausios skėtinės jaunimo organizacijos prezidentą. Balsavimas lėmė, kad ketverius metus šį postą užėmusį Šarūną Frolenko pakeitė Loreta Senkutė. Naujienų portalas „Balsas.lt“ uždavė naujajai prezidentei keletą klausimų apie šių dienų jaunimo politikos aktualijas ir ateities veiklos kryptis.

Gyvu nesunaikinamo žmogiškumo ir drąsos liudijimu Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino šeštadienį Ariogaloje į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ susirinkusius Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovos dalyvius. „Jūs esate tie, kurių dėka savo širdyje nešiojamės vis dar gyvą mūsų tautos istoriją. Jūs esate lietuvybės ir mūsų tautos vienybės simbolis“, – sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.

Šiandien geltonųjų laukia nauja patriotizmo misija ir jos idėja gims čia pat, miegamajame. Radikalūs nacionalistiniai judėjimai: ultradešinieji, ultrakraštutinieji ir dar visokie ultra ir super. Ar jie – tikrieji Lietuvos patriotai? Ką žinome apie tokius judėjimus, kurie garsiausiai rėkia tuomet, kai tauta ieškosi gelbėtojų? Ar iki šiol tik garsiai rėkaudami, kada nors jie netaps pavojingi?  Istorija turi puikių, ir deja, labai skaudžių būtent tokio patriotizmo pavyzdžių.

(Papildyta 16:26 val.) Prieš ekspedicijos dalyviams sulipant į traukinį, stotyje vyko jau tradicine tapusi spaudos konferencija. Jos metu Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos vadovas Šarūnas Frolenko, kreipdamasis į projekto dalyvius, sakė: „Kaskart išlydint ekspediciją džiaugiuosi, kad ji vyksta. Atranka į projektą niekada nebuvo lengva. Jūs gavote loterijos bilietą, bet tuo pačiu turite ir tam tikrą skolą, kurią grąžinsite savo darbais.

Valstybės dienos proga sveikindama visus pasaulio lietuvius, Prezidentė Dalia Grybauskaitė primena, kad valstybė turės ateitį, kai aukosime jai, kas brangiausia, kai būsime kartu. „Lietuva – tai šimtmečių kūrinys. Jos metraštyje – didžios pergalės ir pralaimėjimai, bet svarbiausia – tautos viltis turėti savo valstybę kaip savo namus, apsaugančius nuo negandų, priglaudžiančius ir ginančius. Namus, iš kurių išvykus, visuomet gali sugrįžti atgal ir būsi laukiamas.

(Papildyta) Patriotiškumą ir meilę savo šaliai turėjęs skatinti televizijos projektas „Aš myliu Lietuvą“ ne tik sulaukė neigiamų vertinimų, bet ir neteko savo rėmėjų. Po to, kai per televiziją buvo parodyti lenkiškus užrašus Vilniaus regione lupinėjantys projekto dalyviai, su jo kūrėjais bendradarbiauti atsisakė Lenkijos aprangos kompanija „Reserved“, kuri šou dalyviams mainais į reklamą teikė aprangą.

Pasibaigus pirmajam projekto „Misija Sibiras'11“ dalyvių atrankos etapui, organizatoriai skelbia sulaukę daugiau nei 1300 asmenų anketų. Iš jų 70 atrinktųjų bus pakviesti į gegužės 28-29 dienomis vyksiantį antrąjį atrankos etapą – bandomąjį žygį Aukštaitijos miškuose.

Projektas „Misija Sibiras“ kasmet, nuo 2006-ųjų, suburia saujelę patriotiškų jaunų žmonių, porai vasaros savaičių išvykstančių į tolimąjį Sibirą tvarkyti paliktus ir apleistus tautiečių kapus. Čia jie susitinka su vis dar ten gyvenančiais lietuviais, pasidalina savo patirtimis, istorijomis, išgyvenimais.

Viešojoje erdvėje vyksta „paskutiniai pasispardymai“ dėl dvigubos pilietybės – po kelerių metų diskusijų ir įvairių įstatymo variantų pagaliau pasiektas didžiausias kompromisas, dabar laukiantis Prezidentės verdikto. Tačiau praūžus diskusijų audrai lieka neaiškūs kertiniai principai ir Lietuvos vykdoma strategija, kuria vadovaujantis reikėtų pritarti arba nepritarti leisti antrosios Respublikos piliečiams įgyti kitos šalies pilietybę neprarandant gimtosios.

„Jie išmoko tave vogti, jie išmoko tave žudyti, jie išmoko tave daryti dalykus, kurių normalūs žmonės nė neįsivaizduoja“, – taip savo buvusią darbovietę – slaptąją Izraelio tarnybą „Mossad“ – duodamas interviu BBC radijui apibūdina buvęs jos agentas Gadas Shimronas.

Į kairiuosius ir dešiniuosius, bedarbius ir turtuolius, išvažiavusiuosius ir pasilikusiuosius pasidalijusią Lietuvą sutelkė į vieną kumštį vos aštuonerios krepšinio rungtynės. Aštuonios nacionalinės vyrų rinktinės pergalės. Išplėštos kažkur turkiškuose Izmire bei Stambule. Tik 32 kėlinukai po 10 minučių per dvi savaites – ir lietuviai ištikti euforijos. Net amerikiečių antausis mums buvo kaip pergalė.

Tikriausiai teisybė, kad daugelio dalykų interpretavimas priklauso nuo interpretuojančiojo bendro išprusimo lygio ar nenumaldomo noro matyti bei interpretuoti būtent taip, o ne kitaip. Ir šis straipsnis tikriausiai niekada nebūtų pasirodęs arba pasirodęs kitu laiku bei kiek kitokiu pavidalu, jeigu ne ta įprasta isteriškų užsipuldinėjimų žiniasklaidoje banga, pakilusi po Lietuvių tautinio centro (LTC) organizuotų Kovo 11-osios eitynių.

Lengva dergti, keikti, pravardžiuoti. Daug sunkiau kurti, palaikyti, pagirti. Greičiausiai mūsų anūkai XXI amžiaus pradžią vadins „visuomenės kritikų“ laikotarpiu. Koks paprastas ir patogus demagogo kelias: tau nepatinka žmogaus šukuosena, nepatinka jo pažiūros ar nuomonė ir iš karto gali jį apšaukti „basagalviu“, „smurtautoju“, „jėgos kulto šalininku“. Turėjau garbės žygiuoti patriotų eitynėse 2009 metais ir šiemet, pernai net teko būti jų organizatoriumi.

Šalies švietimo koncepcijoje didžiulis dėmesys skiriamas mokinių pilietiškumo ugdymui, bet dažnas nusivylimo gyvenimu nepriklausomoje Lietuvoje neslepiantis pedagogas prasitaria, kad „negali išugdyti pilietiško mokinio nepilietiškoje visuomenėje“. Tačiau dalis mokytojų prisipažįsta, kad nors ir įprasta girdėti jaunimo adresu žarstomą kritiką, pilietiškumo mokosi būtent iš savo mokinių. Taip pat sutariama, kad šalies mokyklose dėstoma pilietiškumo pagrindų disciplina yra pernelyg teorinė.