Šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas atitinka bazinius jam keltus lūkesčius: jis labiau orientuotas į socialinės atskirties mažinimą ir kartu atitinka fiskalinės drausmės reikalavimus, pranešė Prezidentūra.
Mokestinių pajamų ir BVP santykis biudžete auga nuo 30,3 proc. 2019 metais iki 31,5 proc. kitąmet. Biudžete yra įtraukti ir G. Nausėdos siūlymai įtvirtinti papildomą mažiausias pensijas gaunančių asmenų pajamų augimą bei spartesnį pensijų indeksavimą.
Kartu G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžetas vis dar yra lyg daug metų lopomas kelias – kol stengiamasi užkamšyti didžiausias duobes, atsiveria vis naujos, o galimybės įgyvendinti būtinas reformas bei užtikrinti nuoseklią ilgalaikę šalies raidą yra neišnaudojamos.
„Šalies biudžetas visų pirma turėtų būti vienas esminių instrumentų, nustatantis šalies raidos prioritetus, sudarantis prielaidas ilgalaikėms struktūrinėms reformoms, telkiantis visuomenę mažinant socialinę atskirtį. Tačiau svarstant šį biudžetą, deja, daugiausiai dėmesio buvo skirta trumpalaikiams tikslams“, – pranešime sakė G. Nausėda.
„Galime tik pasidžiaugti, kad chaotiškų diskusijų aplinkoje pavyko žengti nedidelį žingsnį tinkama linkme ir mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Kitų metų valstybės biudžeto pajamos siekia 11,53 mlrd. eurų, įskaitant 1,982 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, tuo metu jos išlaidos yra 12,779 mlrd. eurų (įskaitant 2,236 mlrd. eurų ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).
Valstybės biudžeto planuojamas deficitas yra 1,248 mlrd. eurų, tuo metu bendras šalies viešųjų finansų perteklius kitąmet turėtų sudaryti 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
