„Diplomatiniai santykiai su Kinija nėra nutraukti, tiesiog atstovavimo lygis šiuo metu yra pažemintas. Nematau jokios problemos pagerinti tuos santykius su Kinija arba pasiekti intensyvesnių santykių su Kinija“, – antradienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Bet žinote, čia kaip ir šeimoje – turi būti abipusis noras. Jeigu viena iš pusių nenori arba kol kas varžosi, tai kitos pusės geri norai, jie prie rezultato neveda. Tai šiuo metu kol kas matome signalų stygių iš Kinijos pusės, kad jie tikrai nuoširdžiai yra pasirengę gerinti santykius“, – pridūrė jis.
Nors Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, Ingos Ruginienės formuojamas Ministrų kabinetas tokių formuluočių atsisako. Vietoje to, naujojoje Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
