„Lukašenkos režimas dabar pamatys, kad ES gali reaguoti, gali priimti sprendimus ir yra pasiruošusi apginti save, tai svarbiausias klausimas, pagrindinė žinia iš šios Europos Vadovų Tarybos“, – žurnalistams Briuselyje penktadienį po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio sakė G. Nausėda.
Jis teigė, kad penktadienį patvirtintas tekstas atspindi svarbiausius su migrantų krize kovojančių šalių poreikius.
„Visų pirma, Baltarusijos režimo veiksmai buvo apibrėžti kaip hibridinė ataka prieš Lietuvą, Lenkiją ir Latviją, ir mes matome platų galimų priemonių ir teisinio reguliavimo pataisų spektrą, jei reikės, siekiant užkirsti kelią problemoms, su kuriomis susiduriama prie išorinės ES sienos“, – sakė Lietuvos vadovas.
„Mes negalime išspręsti antrinės migracijos problemos neišsprendę pirminės, ir pirminė migracija yra prie mūsų sienos“, – pažymėjo prezidentas.
Kalbėdamas Lietuvos žurnalistams, G. Nausėda tvirtino, jog svarbu, kad sutarta pavesti Europos Komisijai „pateikti visas būtinas priemones ir, jeigu reikia, numatyti teisės aktų arba teisinės bazės pokyčius, kad galėtumėme efektyviau kovoti su nelegalios migracijos iššūkiais“.
„Mes tam tikra prasme esame fronto linija, giname Europos Sąjungos išorinę sieną ir mums turi būti suteiktas visas dėmesys, kuris reikalingas. Štai, kodėl esu patenkintas tekstu, esu patenkintas diskusijomis“, – sakė prezidentas.
Anot G. Nausėdos teigimu, ES lyderiai pripažino, jog problema apima ir kitas valstybes, per vadinamąją antrinę migraciją.
„Kolegos ne kartą minėjo Lietuvos vardą ir sakė, kad Lietuva negali viena savo sąskaita saugoti išorinės Europos Sąjungos sienos, nes tai, ką daro Lietuva, ji daro visų Europos Sąjungos valstybių naudai. Pirmiausia, tų valstybių, į kurias yra nukreipti kitų migrantų žvilgsniai: Vokietija, kitos valstybės, kurios patiria vėliau jau vadinamąją antrinę migraciją, kuomet iš vienos ES valstybės migrantai pajuda į kitas valstybes“, – teigė Lietuvos vadovas.
Jis pripažino, kad reikės dar nueiti nemažą kelią siekiant įgyvendinti numatytus pakeitimus.
„Manau, kad toli gražu neišspręsti dar visi klausimai, kadangi vėlesniuose etapuose turėsime turbūt dar nemažai diskusijų su tomis institucijomis, kurios turės įgyvendinti naująją migracijos politiką. Matau, kad čia tikrai dar yra ką nuveikti. Bet darbas padarytas geras, pradžia padaryta gera, judame toliau“, – tvirtino jis.
ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.
„Europos Vadovų Taryba nepriims jokių trečiųjų šalių bandymų paversti migrantus politinių tikslų siekimo instrumentais. EVT smerkia visas hibridines atakas prie ES sienų ir reaguos atitinkamai“, – teigiama EVT penktadienį priimtose išvadose dėl migracijos.
Jas savo „Twitter“ paskyroje paskelbė EVT pirmininko Charles'o Michelio (Šarlio Mišelio) atstovas Barendas Leytsas (Barendas Leitsas).
„ES toliau imsis veiksmų atremiant vykstančias hibridines atakas, vykdomas Baltarusijos režimo, įskaitant tolesnes ribojimo priemones prieš fizinius ir juridinius asmenis, laikantis laipsniško požiūrio, skubiai“, – rašoma dokumente.
EVT taip pat pareiškė kviečianti komisiją siūlyti „visus reikiamus pakeitimus ES teisinei sistemai“ ir konkrečias priemones, pagrįstas reikiama finansine parama, siekiant užtikrinti „skubią ir tinkamą reakciją laikantis ES teisės ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant ir pamatines teises“.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Tiek Briuselis, tiek Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
