„Labai svarbūs tokie susitikimai ta prasme, kad joks nuotolinis telefoninis pokalbis nepakeis to jausmo, kai matai pasiryžusių kovoti iki galo žmonių akis. Šiandien tokias akis aš matau. Mūsų partneriai, prezidentas, jo komanda, visa Ukraina yra pasiryžę kovoti iki galo dėl savo laisvės ir jie šią kovą tikrai nugalės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda.
Pasak prezidento, Volodymyras Zelenskis pabrėžia motyvacijos klausimą.
„Jie šiandien mato vis daugiau demotyvacijos ženklų iš Rusijos armijos pusės. Iš pat pradžių buvo aišku, kad šiems iš įvairiausių Rusijos regionų atsiųstiems vaikinams kovoti į ne savo valstybę nėra dėl ko. Nėra tos motyvacijos, nes iš esmės tai kova už Putino imperines ambicijas.
Tuo metu Ukrainos kariai kovoja už savo žemę ir jie turi besąlygišką savo tautos paramą. Tai yra svarbiausia pergalės prielaida“, – sakė šalies vadovas.
Anot jo, susitikimo metu koncentruotasi į tris klausimų grupes. Pirma, karinė pagalba Ukrainai. Antra, humanitarinė ir ekonominė pagalba. Trečia – Ukrainos euroatlantinė integracija.
„Jau netrukus Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitiniai pabūklai L70 ir reikalinga anumacija prie jų. Tai yra tęstinė pagalba, kurią Lietuva teikia Ukrainai. Neabejoju, šiais metais galėsime pateikti ir nemažai antidronų, kurie vertinami Ukrainos karių, kuriais pasiekiama ženklių rezultatų mūšio lauke.
Problema tame, kad reikėtų dar labiau padidinti mūsų pajėgumus gaminti antidronus, kurie yra iki šiol pakankamai riboti, bet tam reikalingi tam tikri organizaciniai sprendimai, investicijos. Tikiuosi, kad mums tą pavyks padaryti“, – teigė prezidentas ir pridūrė, kad ši priemonė ne tik reikalinga šiandien Ukrainai, bet reikalinga ir sustipirnti Lietuvos kariuomenės galią.
„Šiuo požiūriu, Lietuvoje yra visiškas konsensusas, tarp visų valdžios institucijų, kad karinė parama turi būti teikiama“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos teigimu, šiandien karas įžengė į lemiamą stadiją.
„Ukrainiečiai laukia didelio Rusijos puolimo vasario mėnesį, todėl nepaprastai svarbu sustiprinti Ukrainos kovinę galią pėstininkų kovos mašinomis ir tankais.
Pėstininkų kovos mašinos jau pajudėjo, jos tiekiamos iš kelių valstybių – JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė – tankų klausimas, tikiuosi, taip pat bus išspręstas ir bus priimti sprendimai, kurie leis Ukrainos kariams apsirūpinti moderniais tankais.
Vien tankų nepakanka, reikalingi ne tik vakarietiški tankai, reikalinga ir amunicija, sviediniai, kuriais jie galėtų šaudyti ir nebūtų jokių fizinių ar kiekybinių apribojimų tai daryti“, – sakė G. Nausėda.
„Tai yra esminis klausimas šiuo metu, siekiant pažangos kare. <...> Jei kalbėti labai konkrečiai ir trumpai, tai yra tankai. Tankai yra poreikis numeris vienas, kadangi vyksta pozicinis karas, vyksta sausumoje, matome labai įnirtingus mūšius arba turime jų nuojautą rytinėje Ukrainos dalyje. Labai svarbu, kad pasiektume persilaužymą, pirmiausia mąstyme, sprendimų priėmime. Ko gero, kad būtų žengti pirmieji žingsniai, o jau kitos valstybės galėtų prisijungti prie šios iniciatyvos“, – pridūrė jis.
Kaip pranešė Prezidentūra, antrajame Liublino trikampio valstybių vadovų susitikime dar kartą pabrėžta šimtmečius trunkančios strateginės Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos partnerystės svarba ir Lietuvos bei Lenkijos pasiryžimas teikti Ukrainai visokeriopą pagalbą ginantis nuo Rusijos karinės agresijos.
„Lietuva ir Lenkija patvirtino ryžtą toliau teikti Ukrainai karinę, politinę, diplomatinę, ekonominę ir humanitarinę pagalbą. Karas Ukrainoje yra mūsų visų karas. Laisvojo pasaulio karas prieš diktatorių. Būsime su Ukraina kartu iki pergalės tiek, kiek reikės“, – sakė G. Nausėda, cituojamas pranešime.
Apie šalių vadovų susitikimą Ukrainoje iš anksto nebuvo skelbta.
Pasak Prezidentūros, G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva yra tarp didžiausių Ukrainos rėmėjų pagal suteikiamą pagalbą, tenkančią vienam gyventojui, taip pat veiksmingai padeda Ukrainai diplomatinėmis priemonėmis buriant tarptautinę paramą įgyvendinti Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslus.
Jis pabrėžė, kad pernai „vos per keturis mėnesius“ pavyko sutelkti Europos Sąjungos valstybes tam, kad Ukrainai būtų suteiktas Europos Sąjungos šalies kandidatės statusas.
„Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje kartu su Ukrainos ir Lenkijos Prezidentais sutarėme koncentruoti pastangas siekiant tolesnių Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslų. Narystė Europos Sąjungoje ir NATO yra Ukrainos Konstitucijoje įrašyti strateginiai valstybės tikslai, kuriuos šiandien ukrainiečiams tenka ginti su ginklu rankose. Todėl mūsų pareiga padaryti viską, kas įmanoma, padedant jiems“, – teigė G. Nausėda.
Toliau skirs ginkluotės
Vėliau išplatintame pranešime teigiama, kad G. Nausėda V. Zelenskį susitikime patikino, kad jau artimiausiu metu Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitinės patrankos L70 ir amunicija.
Jis taip pat informavo apie Lietuvos Valstybės gynimo tarybos sprendimus tęsti karinės paramos teikimą Ukrainai, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonės įmones. Taip pat bus finansiškai prisidedama prie tarptautinių iniciatyvų ir fondų, skirtų ginkluotės pirkimui Ukrainai. Tam Krašto apsaugos ministerijos biudžete taip pat jau yra numatyta 40 mln. eurų.
Lietuva taip pat toliau prisidės padedant apmokyti Ukrainos karius bei atkuriant ir remontuojant karinę Ukrainos techniką.
G. Nausėda pabrėžė, jog 95 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už humanitarinę pagalbą, 70 proc. jų aukojo Ukrainai pinigų ir daiktų.
„Lietuvos valstybė per 2022 metus Ukrainai suteikė paramos už 660 mln. eurų, iš jų už 240 mln. – karinės pagalbos. Lietuva tęs šią pagalbą iki pergalės“, – sakė prezidentas.
Jis sakė, jog didžiuojasi ir Ukrainą remiančiais Lietuvos gyventojais, organizacijomis, valstybiniu sektoriumi, kurie imasi paramos iniciatyvų, skiria, pavyzdžiui, didelės galios generatorius.
Prezidentas pabrėžė ir pagalbos, kurią priimdami nuo karo bėgančius Ukrainos žmones teikia Lietuvos gyventojai, svarbą, sakydamas, jog Lietuvoje „sutikome nuoširdžius ir jautrius žmones, kurie yra dėkingi už galimybę būti saugiems Lietuvoje, tačiau labiau už viską nori grįžti į namo“,
Kaip nurodo Prezidentūra, Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybių vadovų pasirašytoje deklaracijoje numatyta, kad šalys tęs trišales konsultacijas siekiant sustiprinti Ukrainos saugumą.
Šalių vadovai pasveikino akivaizdžią Ukrainos pažangą žengiant euroatlantinės integracijos keliu, ypač sparčiai siekiant sąveikos su NATO.
Lietuva ir Lenkija remia Ukrainos narystę NATO ir siekia konsensuso šiuo klausimu tarp NATO sąjungininkų.
Liublino trikampis – 2020 m. įkurta Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos politinio, ekonominio, kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyva, kuria siekiama stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Pirmasis Liublino trikampio viršūnių susitikimas įvyko 2021-ųjų gruodį.
Rusijos karinės invazijos išvakarėse, 2022-ųjų vasario 23 dieną, Liublino trikampio valstybių vadovai dar kartą susitiko Kyjive.
Tai jau trečias G. Nausėdos vizitas Ukrainoje nuo Rusijos karinės invazijos šioje šalyje pradžios.
