„Turime vertinti du dalykus: patogumą gyventojams, grėsmę užsikrėsti viešajame transporte ir pajamas, gaunamas viešajame transporte“, – tarybos posėdyje antradienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Pasak jo, vien sprendimas atsisakyti bilietų pardavimo pas vairuotoją lemia 10 procentų pajamų kritimą.
„Kol kas stebėdami židinius matome, kad užsikrėtimo šaltiniai didžiąja dalimi yra židiniai, susiformuojantys vienoje ar kitoje darbovietėje, gydymo įstaigoje ar kultūros įstaigoje, vėlgi, dažniausiai kaip darbovietė ta kultūros įstaiga yra, o ne viešasis objektas. Tai iš vienos pusės mes nenorime stigmatizuoti viešojo transporto, kadangi vis tiek siekiame, kad kuo daugiau žmonių važiuotų viešuoju transportu“, – sakė jis.
P. Kero teigimu, šiuo metu viešuoju transportu naudojasi 20 proc. gyventojų mažiau, o gatvėse padaugėjo nuosavų automobilių.
„Bandome išlaikyti jį maksimaliai patogų. Jeigu matysime, kad kyla grėsmė, iš tikrųjų vėl grįšime prie įlipimo pro kitas duris ir uždrausime įlipimą pro priekines duris, ribosime bilietų pardavimą, bet židinio šiuo metu Kauno autobusų įmonėje neturime jokio, sergančių praktiškai neturime asmenų ir pagrindo riboti patekimo neturime, o tas ribojimas mums kainuoja pinigus kiekvieną dieną“, – pabrėžė P. Keras.
Kovą prasidėjus koronaviruso pandemijai Kaune buvo laikinai atsisakyta tvarkos, kai asmenys įlipti į viešąjį transportą turėjo tik pro priekines duris, panaikinta galimybė viešojo transporto bilietus įsigyti iš vairuotojo. Šie pakeitimai atšaukti rugsėjį, kai grįžta prie įprastos tvarkos.
