Trečiadienį prezidentūroje švietimo ir mokslo bendruomenės ir politinių partijų atstovai kartu su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kokių neatidėliotinų sprendimų reikia švietimo srityje.
Susitikimo metu švietimo bendruomenės atstovai kartu su prezidentu aptarė tris esmines temas – moksleivių socialinės, kultūrinės ir ekonominės atskirties mažinimą, mokslo ir inovacijų finansavimą bei švietimo įstaigų tinklą.
Trys esminiai klausimai
„81 tūkst. vaikų priskiriami žemam socialiniam, ekonominiam, kultūriniam kontekstui. Buvo išsakyti įvairūs požiūriai, kaip keisti šią situaciją ir mažinti atskirtį švietime. Kaip priemonės buvo įvardintos ikimokyklinio ugdymo svarba, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas ir visos dienos mokykla“, – žurnalistams trečiadienį kalbėjo prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Sonata Šulcė.
Susitikime prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad reikalingos gerokai didesnės investicijos į mokslą ir inovacijas. Susitikimo metu iškeltas tikslas investicijas į mokslą didinti nuo 0,3 iki 1 proc. nuo BVP.
„Trečia tema – švietimo įstaigų kokybė ir tinklas. Išlaidos vienam besimokančiam asmeniui Lietuvoje sudaro 4700 eurų, Europos Sąjungos mastu esame treti nuo galo – mažiau lėšų skiria Bulgarija ir Rumunija. Siekinys yra stiprios, įgalintos ir kartu efektyviai besitvarkančios savivaldybės. Susitikimo metu pastebėta, kad reikalingi mechanizmai, kad sutaupytos lėšos būtų tiesiogiai nukreiptos į vaikus. Mokytojų rengimas taip pat buvo išskirtas kaip svarbus siekinys“, – sakė S. Šulcė.
Tiesa, susitikimo metu švietimo bendruomenė su prezidentu nepalietė Nacionalinio susitarimo dėl švietimo klausimo.
„Susitikimo metu specialiai nacionalinio švietimo susitarimo klausimo nelietėme, konstatuodami, kad nacionalinis švietimo susitarimas yra forma, įrankis, tam, kad jame nugultų patys svarbiausi dalykai ir spręstini klausimai švietime. Tuos klausimus, bendrą vardiklį, principus, dėl kurių būtina susitarti, analizavome susitikimo metu“, – po susitikimo sakė prezidento patarėja S. Šulcė.
Svarbiausia – sukurti strategiją
Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė teigė, kad nerimą švietimo sistemoje kelia vis labiau didėjanti segregacija tarp mokyklų bei atotrūkis tarp mokinių pasiekimų.
„Nerimą kelia ir tai, kad apie trečdalis šiandien rizikos šeimose augančių vaikų nelanko darželių. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad turėtume pradėti kalbėti apie ikimokyklinį ugdymą kaip sudėtinę ugdymo programos dalį. Ikimokyklinis ugdymas negali būti nuošalyje, ypač, kai yra diskutuojama apie ugdymo turinio pertvarką“, – žurnalistams sakė S. Mačiukaitė-Žvinienė.
Jos teigimu, mokslas yra bet kurios valstybės ekonominis rodiklis, todėl būtina didinti mokslo ir inovacijų finansavimą iš valstybės biudžeto.
Kalbėdama apie Vyriausybės pasiūlytą Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, S. Mačiukaitė-Žvinienė sakė, kad būtų svarbu jį pasirašyti iki rinkimų, nes pagal jį partijos galėtų rengti savo rinkimų programas ir planuoti darbus.
Tačiau, jos teigimu, Nacionalinis susitarimas dėl švietimo turėtų apimti ne tai, kas valstybėje ir taip jau reglamentuota, o turėtų būti susitarta „dėl kelių strateginių tikslų, kurie ateityje turėtų mūsų valstybei poveikį“.
Į Prezidentūrą pakviesti Mokslo tarybos, Mokslų akademijos, Švietimo tarybos, Savivaldybių asociacijos, Mokyklų vadovų asociacijos, Universitetų rektorių konferencijos, Kolegijų direktorių konferencijos, Studentų sąjungos atstovai.
Susitarimas dėl švietimo
Portalas tv3.lt primena, kad sausio pradžioje premjeras Saulius Skvernelis politinėms partijoms pateikė būsimo švietimo susitarimo projektą, kuris toliau svarstomas Seime laikinojoje grupėje „Dėl Lietuvos švietimo ateities“.
Ministro pirmininko pateiktame projekte siūloma arba ribotą laiką perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms, kad pavyktų optimizuoti mokyklų tinklą.
Pagal premjero pateiktą projektą, valstybė taikytų „intervencines priemones“ pertvarkyti silpniausias mokyklas ir skirtų joms tikslinį finansavimą. Projekte pateiktas ir siūlymas iki 2022 metų šalyje panaikinti jungtines klases vidurinio ugdymo įstaigose.
Pats S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad optimizuoti mokyklų tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, tačiau finansavimą joms skiria valstybė.
Taip pat projekte numatoma ilgalaikė vizija – siūloma ankstinti privalomąjį ugdymą ir ilginti pradinį ugdymą, be to, įtrauktos nuostatos dėl pedagogų rengimo, švietimo pagalbos ir kitų švietimo sistemai svarbių sričių stiprinimo.
Siekiant šių tikslų, partijoms siūloma sutarti didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto 2030 metais.
