TV3 televizijos „Specialioje diskusijų laidoje“ G. Nausėda taip pat svarstė, kad jeigu būtų tiksliai žinoma, kad Rusijos Federacija ruoštųsi pulti Lietuvą, tokiu atveju sprendimai dėl gynybos finansavimo, tikėtina, taip pat pakistų.
„Labai hipotetinis klausimas. Manau, kad investuotumėme dar daugiau ir nukreiptumėme būtent šalies saugumo stiprinimui dar didesnius finansinius išteklius, kadangi visuomenės ir visuomenės sutarimas tai daryti būtų be jokios abejonės, suprasdami, kad rizikuojame šalies suverenitetu ir nepriklausomybe.
Veikiausiai, tą pasirinkimą tarp skirtingų visuomenės raidos tikslų mes turėtumėme dar aiškesnį, dar labiau apčiuopiamą ir neabejoju, kad gynybai galbūt būtų galima skirti ir 10 proc. šalies BVP“, – sakė jis.
Tačiau, pasak prezidento, šis suvokimas, kad skirti lėšas gynybai yra itin svarbu, matomas ir dabar.
„Mes pasiekėme labai gerą konsensusą, kompromisą tarp pačios visuomenės, tarp valdžios institucijų, politinių partijų ir verslo taip pat. Nes, na, taip ir atsitiko – 4 proc. verslo iniciatyva iš esmės įgyvendinta 2025 m. Tiesa, su tam tikra išlyga – tie 800 mln. eurų bus kaip papildoma suma prie mūsų 3 proc. BVP.
Bet, sutikite, kad tai yra gerokai žingsnis į priekį, lyginant su ta ambicija, kurią turėjome dar visai neseniai su ankstesniąja Vyriausybe, kuri sakė, kad gynyba yra svarbu, bet kuomet pamatydavome biudžeto įstatymą, ten viso labo matėme 3 proc. BVP finansavimą. Šiandien net ir Vakarų valstybei tai jau nebėra kažkoks ypatingas tikslas, o Lietuvai, pafrontės arba paribio tarp Vakarų ir Rytų valstybei, šitoks finansavimo lygis yra akivaizdžiai nepakankamas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Visgi G. Nausėda dar kartą atkreipė dėmesį, kad NATO valstybės nesiekia kariauti su Rusija. Pasak jo, gynybos stiprinimas veikia kaip atgrasymo priemonė.
„Visa tai, kas daroma, kas kalbama, ypatingai, kuomet kalba NATO generalinis sekretorius, juk niekas, ypatingai NATO kaip kolektyvinės gynybinės organizacijos vadovas, karo nenori. Todėl visi veiksmai mūsų ir yra nukreipti, kad karo nebūtų“, – dėmesį atkreipė prezidentas.
G. Nausėda yra teigęs, kad jeigu yra norima iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai, svarbu skirti 5,5 proc. nuo BVP.
„Mums iš tikrųjų reikia 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto, kad programa būtų įgyvendinta, kaip numatyta iki 2030 metų. Ne tik divizija, ne tik jos suformavimas žmonių prasme, bet ir apginklavimas, rezervai, infrastruktūra. Yra daugybė lydinčių divizijos kūrime dalykų“, – TV3 žinioms anksčiau kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda sako, kad jeigu reikėtų palyginti su minėtu skaičiumi – 10 proc. – tokia suma nėra didelė.
„Ar tai daug, palyginti su tuo, ką investavome prieš 10 metų ar net 2–3 metus? Taip, tai yra daug.
Bet šiandien paklauskime mūsų žmonių, kas juos labiausiai jaudina ir dėl ko jie labiausiai nerimauja, jie jums atsakys pakankamai aiškiai – tai yra šalies saugumas, šalies laisvė, suverenitetas Ir tai yra tie dalykai, už kuriuos nėra kaina. Bet kokia kaina yra priimtina, jeigu mes kalbame apie šventus dalykus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siūlo patruliuoti Baltijos jūroje
Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje.
„Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti. Ir reikia atidžiai analizuoti, kokių kompanijų laivai vykdo tokius reidus, jei juos taip galima pavadinti ir iš anksto žinant, kad tokios kompanijos laivas plaukia Baltijos jūra iš uosto A į uostą B, skirti tam tikras technologines priemones pasekti jo veiksmus, pažiūrėti, ar jis nepriartėja prie kritinės infrastruktūros objektų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu taip atsitinka, jį galima palydėti ir patruliuoti Baltijos jūroje“, – tvirtino jis.
G. Nausėda teigė, kad tam, jog būtų išdiskutuoti galimi šios problemos sprendimai, kitą savaitę Suomijoje susitiks Šiaurės Europos ir Baltijos šalių atstovai.
„Apie tai kalbame ir šiai problemai bus skirtas netrukus Suomijoje įvyksiantis susitikimas, į kurį ketinu vykti kitą savaitę. Jis bus skirtas būtent kritinės infrastruktūros apsaugai ir mūsų galimiems reakcijos modeliams. Susirinkime Šiaurės ir Baltijos šalys, nes mums tai aktualiausia, svarstysime tai, o po to mintis bus galima panaudoti vasario 3 d. įvyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, Briuselyje, kuriame kalbėsime apie gynybą ir atgrasymą“, – sakė šalies vadovas.
„Ne paslaptis, kad mes demokratiniame pasaulyje kartais užsidiskutuojame ir pradedame įvardinti teisinio pobūdžio problemas, kurios mums iškyla. Tie politikai, kurie mato mūsų veikimo būdus, tuo ir naudojasi, žino, kad greitos reakcijos nebus, ji paskęs ginčuose (...). Aš manau, kad atgrasyti tokio pobūdžio veiksmus galima tik per griežtą reakciją“, – tikino jis, akcentavęs dėmesio poreikį prevencijai bei atgrasymui.
Prezidentas pabrėžė, kad nuostoliai, kurie yra patiriami dėl kabelių pažeidimo, turi būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl padarytų veiksmų. Anot jo, nėra sunku įrodyti, kokios kompanijos laivas ir kokiu metu sukėlė žalą kritinės infrastruktūros objektui.
„Nuostoliai turėtų būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl jų padarymo. Įrodyti tai, daugeliu atveju, būtų nesudėtinga, nėra taip, kad toje pačioje vietoje sukinėjasi daugybė laivų ir neįmanoma nustatyti, kuris laivas konkrečiai pažeidė. Net ir tais incidentais, kurie neseniai įvyko, turime savo hipotezes, informaciją, kokios kompanijos, koks laivas, net ir kokiu laiku nutraukė kritinės infrastruktūros kabelį ir yra atsakingas. Net jeigu tai padarė nesąmoningai“, – aiškino G. Nausėda.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.
Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BVP Gynybai yra gerai, bet kodėl kita ranka naikinate infrastruktūra???
Deportuokit juos! Karo atveju jie bus peilis mum į nugarą.
