„Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti. Ir reikia atidžiai analizuoti, kokių kompanijų laivai vykdo tokius reidus, jei juos taip galima pavadinti ir iš anksto žinant, kad tokios kompanijos laivas plaukia Baltijos jūra iš uosto A į uostą B, skirti tam tikras technologines priemones pasekti jo veiksmus, pažiūrėti, ar jis nepriartėja prie kritinės infrastruktūros objektų“, – pirmadienį TV3 televizijai kalbėjo G. Nausėda.
„Jeigu taip atsitinka, jį galima palydėti ir patruliuoti Baltijos jūroje“, – tvirtino jis.
G. Nausėda teigė, kad tam, jog būtų išdiskutuoti galimi šios problemos sprendimai, kitą savaitę Suomijoje susitiks Šiaurės Europos ir Baltijos šalių atstovai.
„Apie tai kalbame ir šiai problemai bus skirtas netrukus Suomijoje įvyksiantis susitikimas, į kurį ketinu vykti kitą savaitę. Jis bus skirtas būtent kritinės infrastruktūros apsaugai ir mūsų galimiems reakcijos modeliams. Susirinkime Šiaurės ir Baltijos šalys, nes mums tai aktualiausia, svarstysime tai, o po to mintis bus galima panaudoti vasario 3 d. įvyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje, Briuselyje, kuriame kalbėsime apie gynybą ir atgrasymą“, – sakė šalies vadovas.
„Ne paslaptis, kad mes demokratiniame pasaulyje kartais užsidiskutuojame ir pradedame įvardinti teisinio pobūdžio problemas, kurios mums iškyla. Tie politikai, kurie mato mūsų veikimo būdus, tuo ir naudojasi, žino, kad greitos reakcijos nebus, ji paskęs ginčuose (...). Aš manau, kad atgrasyti tokio pobūdžio veiksmus galima tik per griežtą reakciją“, – tikino jis, akcentavęs dėmesio poreikį prevencijai bei atgrasymui.
Prezidentas pabrėžė, kad nuostoliai, kurie yra patiriami dėl kabelių pažeidimo, turi būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl padarytų veiksmų. Anot jo, nėra sunku įrodyti, kokios kompanijos laivas ir kokiu metu sukėlė žalą kritinės infrastruktūros objektui.
„Nuostoliai turėtų būti prisiimami tos pusės, kuri yra kalta dėl jų padarymo. Įrodyti tai, daugeliu atveju, būtų nesudėtinga, nėra taip, kad toje pačioje vietoje sukinėjasi daugybė laivų ir neįmanoma nustatyti, kuris laivas konkrečiai pažeidė. Net ir tais incidentais, kurie neseniai įvyko, turime savo hipotezes, informaciją, kokios kompanijos, koks laivas, net ir kokiu laiku nutraukė kritinės infrastruktūros kabelį ir yra atsakingas. Net jeigu tai padarė nesąmoningai“, – aiškino G. Nausėda.
ELTA primena, kad gruodžio pabaigoje nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją.
Suomiją ir Estiją jungia du „EstLink“ kabeliai – 350 MW ir 650 MW jungtys. Gruodžio 25 d. 12.26 val. dėl avarijos buvo išjungta nuolatinės srovės 650 MW jungtis „EstLink 2“. Estijos ir Suomijos sistemų operatoriai „Elering“ ir „Fingrid“ atlieka darbus ir bando surasti gedimo vietą Baltijos jūroje.
Preliminariais Suomijos pareigūnų duomenimis, pagrindinė elektros jungties „EstLink 2“ gedimo versija – sabotažas, kadangi gruodžio 25 d. be elektros jungties buvo nutraukti dar 3 kabeliai jūroje.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas socialiniame tinkle „X“ paragino užkirsti kelią Rusijos šešėlinio laivyno laivų keliamai rizikai.
Pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu taip pat siūlė kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.
Lapkritį Baltijos jūroje fiksuotas panašus incidentas, kai buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos bei tarp Suomijos ir Vokietijos. Manoma, kad juos specialiai nutraukė Kinijos laivas „Yi Peng 3“, kuris tuo metu plaukė Baltijos jūroje netoli incidento vietos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
