„Buvo kalbėta ir apie sankcijas. Praktiškai ES yra apsisprendusi taikyti tikslines sankcijas Baltarusijos pareigūnams, kurie tiesiogiai prisidėjo prie rinkimų rezultatų klastojimo, prie represijų prieš taikius Baltarusijos žmones ir tiems pareigūnams bus pritaikytos sankcijos. Tai bus padaryta artimiausioje ateityje“, – po susitikimo spaudos konferencijoje sakė prezidentas G. Nausėda.
Pasak prezidento, sankcijos, kurios bus taikomos, jos turi būti tikslinės: „Ne Baltarusijos ekonomikai, o tiems asmenims, kurie yra tiesiogiai atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus. Iš tikrųjų kalbame apie selektyvias ir kryptingas sankcijas.“
G. Nausėda paminėjo, kad neeilinis EVT posėdis yra didelis Lietuvos, Lenkijos ir kitų neabejingų regiono valstybių diplomatinis laimėjimas. Pasak jo, tarptautinė bendruomenė dėmesį į Baltarusiją atkreipė ir dėkojo Lietuvai.
Europos vadovai pripažino: būtina sudaryti sąlygas naujiems rinkimams
Lietuvos prezidentas teigė, kad visų šalių lyderiai pripažino, jog prezidento rinkimai Baltarusijoje buvo neteisėti, ir pasisakė už naują balsavimą ir nacionalinį dialogą.
„Šnekėjome vienu balsu, principingai vertinome tai, kas įvyko Baltarusijoje. Visi kolegos, be išimties, pripažino, kad rinkimai buvo suklastoti, nelaisvi ir jų rezultatas negali būti pripažįstamas kaip teisėtas.
Todėl būtina sudaryti visas sąlygas, kad šioje šalyje įvyktų laisvi rinkimai, kuriose Baltarusijos žmonės galėtų išsirinkti tą vadovą, kuris kartu su kitomis valdžios institucijomis nubrėš Baltarusijos kelius į ateitį“, – sakė G. Nausėda.
Pasak šalies prezidento, tiek Rusija, tiek ES negali kištis į Baltarusijos vidaus procesus.
„Rusija neturi teisės, kaip, beje, ir pati ES, kištis į Baltarusijos vidaus procesus, todėl mes turime sudaryti sąlygas taikiam dialogui, bet ne imtis intervencijų į Baltarusijos vidaus gyvenimą.
Šitos esminės vertybės turi būti gerbiamos, nes priešingu atveju visada viena ar kita pusė galės kvestionuoti dialogo rezultatus“, – sakė G. Nausėda ir pažymėjo, kad A.Lukašenkos režimas „šiuo metu blaškosi“.
Rezultatus, kurių pasiekė EVT, G. Nausėda pavadino istoriniais. Teigė, kad ES pademonstravo, kad yra pamatinių vertybių gynėja, kad ji yra moralinis autoritetas.
Prezidentas teigė, kad iškėlė Astravo atominės elektrinės saugumo klausimą, ar tokia elektrinė priimtina ES, ar leidimas jėgainei veikti negali būti traktuojama kaip parama A.Lukašenkos režimui.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentai bei šalių vadovai smerkia rinkimų klastojimą Baltarusijoje, smurtą prieš protestuotojus bei pabrėžia palaikantys sankcijas Minsko režimui, atsakingam už šiuos veiksmus.
Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad A. Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Cichanouskajai atlikti koronaviruso testai buvo neigiami
Prezidentas teigė, kad Svetlanai Cichanouskajai buvo atlikti COVID-19 testai, kurių rezultatai buvo neigiami.
„Su ponia S. Cichanouskaja turėjome du telefoninius pokalbius. Matau, kad ji tikrai prisiima savo atsakomybę kaip nacionalinė lyderė, kuri kels ir kvies keltis savo tautą.
Iš tikrųjų buvo atlikti testai. Jų rezultatai yra neigiami. Ji jaučiasi gerai. Jos šeima ir ji pati jaučiasi saugiai. Kaip matote, ji pradėjo daryti pareiškimus. Ji buria koordinavimo komitetą, kuris ir bus tas instrumentas pereiti prie dialogo Baltarusijos visuomenės viduje.
Manau, kad ji turės galimybių artimiausioje ateityje pasireikšti. Daugiau pasirodyti visuomenėje kaip savo tautos lyderė. Jai bus Lietuvoje sudarytos visos galimybės tai daryti, atsižvelgiant į tam tikrus saugumo reikalavimus“, – sakė G. Nausėda.
Europos Vadovų Tarybos susitikime atsižvelgiama, ką sako kaimynai
Primename, kad trečiadienio rytą buvusi Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė teigė, kad nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl Baltarusijos turėtų būti atsižvelgiama į kaimyninių šalių, tarp jų ir Lietuvos, poziciją.
„Svarstant Baltarusijos klausimą ar kitus klausimus, susijusius su rytų Europos, rytų kaimynystės šalimis, labai dažnai yra atsižvelgiama ir klausoma, ką sako artimiausi kaimynai. Tai manau, kad šitų keturių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos-red) pozicija bus girdima ir išgirsta ir tikrai bus į ją atsižvelgta“, – LRT radijui sakė Užsienio reikalų ministerijos Strateginio planavimo grupės patarėja, buvusi Lietuvos ambasadorė ES J. Neliupšienė.
Pasak jos, svarbu ir tai, kad panašios pozicijos laikosi ir Šiaurės šalys, Vokietija, Vyšegrado valstybės.
„Dažniausiai didžiausia diskusija vyksta apie tai, kokios priemonės ir kokio griežtumo sankcijos turėtų būti“, – sakė J. Neliupšienė.
Jos teigimu ES gali daryti politinį spaudimą Baltarusijai, taikyti sankcijas. Šiuo metu pirmiausia svarstomos asmeninės sankcijos atsakingiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sakė palaikantis sprendimą taikyti sankcijas „režimo tarnams“.
„Sankcijos, jos taikytinos režimo tarnams – būtinai taikytinos režimo tarnams, įskaitant patį „batką“. Jokių vizų į Lietuvą, jokių verslų. Kiti verslai turi liautis tarnauti režimui arba jie yra režimo verslai“, – LRT sakė jis.
Europos Sąjungos reakciją jis vadino vangia bei pabrėžė, jog svarbu ne tik nuversti Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, bet ir pasiekti, jog Baltarusijoje įvyktų realūs pokyčiai.
„Bręsta jų politinis susipratimas ir jie pradeda kalbėti apie pokyčius, apie reformas, apie valstybės ateitį, kokia yra tos valstybės ateitis“, – kalbėjo V. Landsbergis.
„Jeigu ji bus be A. Lukašenkos, bet su visais lukašenkininkais, tai čia jokio skirtumo nebus“, – pridūrė jis.
