Pasak Prezidentūros, G. Nausėda su ministre kalbėjo apie iki šiol nepriimtą partnerystės sudarymą reglamentuojantį įstatymą, taip pat dešimtmetį neatnaujintą Tautinių mažumų įstatymą, lyties keitimo klausimus.
Anot pranešimo, prezidentas pabrėžė, kad šie klausimai yra ypač jautrūs ir turi būti sprendžiami „valdžiai diskutuojant su visuomene ir ieškant kuo platesnio jos palaikymo“.
„Net ir teisingiausius bei kilniausius tikslus gali užtemdyti veiksmai, didinantys visuomenės susipriešinimą. Visi turime ieškoti bendrų vardiklių, kalbėti argumentų, o ne pykčio ir neapykantos kalba“, – sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento komunikacijos atstovų, G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad iki šiol nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis partnerystės sudarymą, nors partnerystę tarp vyro ir moters numato 2001 metais įsigaliojęs Civilinis kodeksas.
Lietuva, jo teigimu, iki šiol neturi ir naujo Tautinių mažumų įstatymo, kuris pakeistų 2010 metais nustojusį galioti įstatymą. Šalies vadovas taip pat pastebėjo, kad neišspręstas ir lyties keitimo klausimas, dėl kurio Lietuva dar 2007 metais pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir turėjo sumokėti solidžią kompensaciją.
Anot pranešimo, susitikime aptarta galimybė daliai nusižengimų, susijusių su neapykantos kurstymu internete, taikyti administracinę atsakomybę. Prezidentas pakvietė daugiau dėmesio skirti visuomenės švietimui, siekiant neapykantos nusikaltimų prevencijos, ir pagalbai nukentėjusiems asmenims.
Aptariant įkalinimo įstaigų sistemos pertvarkos ir nuteistųjų resocializacijos klausimus, G. Nausėda pabrėžė, kad dabartinė padėtis įkalinimo įstaigose yra nepatenkinama, nes didžioji dalis infrastruktūros nėra tinkama vykdyti bausmes, stinga jos pritaikymo nuteistiems neįgaliesiems, taip pat trūksta socialinių darbuotojų ir nuteistųjų resocializacijos specialistų.
G. Nausėda domėjosi, kokių veiksmų ketinama imtis siekiant efektyvesnės resocializacijos, taip pat paragino tobulinti įkalinimo įstaigų infrastruktūrą, pritaikyti ją neįgaliesiems, plėtoti pusiaukelės namų tinklą, sudaryti kitas sąlygas, kurios padėtų nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę.
Jis taip pat užsiminė apie Seimui pernai pateiktas Viešųjų pirkimo įstatymo pataisas, pabrėždamas būtinybę įtvirtinti Viešųjų pirkimų tarnybos vaidmenį ikiteisminiame viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjime. Pasak šalies vadovo, tokia nuostata ne tik užtikrintų kokybiškesnį ginčų sprendimą, bet ir sumažintų teismams tenkantį krūvį.
Prezidentas paragino teisingumo ministrę paspartinti 2020 metų Vyriausybės parengto įstatymų paketo, kuriuo atsisakoma teismams nebūdingų funkcijų, tokių kaip santuokos nutraukimas bendru sutarimu, vedybų sutarčių keitimas ir pan., pateikimą Seimui ir priėmimą.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu rengiami ir šalies vadovo inicijuoti Teismų įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma supaprastinti pretendentų į teisėjus atrankos modelį, patikslinti nuostatas dėl nuotolinių teismo posėdžių vykdymo.
Susitikime taip pat aptarti notarų kainų reguliavimo, valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos, teisinio švietimo iššūkiai.
