Penktadienį premjerė Ingrida Šimonytė surengė susitikimą su politinių partijų atstovais aptarti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
Bando įvardinti didžiausias švietimo problemas
Susitikime dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas portalui tv3.lt pasakojo, kad posėdžiavę parlamentinių partijų atstovai susitarė, kokių formatu toliau veiks, kas pasirašys susitarimą ir kaip galiausiai jis išvys dienos šviesą.
„Susitarėme, kad tai turėtų būti gana trumpas dokumentas. Priimtų Seimas, kaip nutarimą. Tariamės, kokius lygius įtraukti, ar iki mokyklinio, ar iki aukštojo mokslo, čia dar galutinai nesutarėme“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo pradedamas visiškai nuo balto lapo, nepaisant to, kad jau praėjusioje Seimo kadencijoje būta bandymų jį išdiskutuoti ir parengti.
Po dviejų savaičių premjerė, partijų bei švietimo bendruomenės atstovai susitiks dar kartą.
„Po dviejų savaičių [švietimo] ministrė pristatys tam tikrą karkasą ar šabloną, kurį galėtume pradėti pildyti įvairiomis idėjomis ir dėlioti, ir tartis, kurios visiems priimtinos“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
Anot A. Žukausko, galutiniame dokumente turėtų būti aišku, kokia yra dabartinė švietimo būklė, kokie iššūkiai jam kyla.
„Pavyzdžiui, mūsų partija (Laisvės partija – aut. past.) akcentuoja globalius pokyčius. Yra migracija didžiulė iš šalies, yra migracija viduje, kai ištuštėja mokyklos kaimo vietovėse. Atskirtis yra visų akcentuojama, kad viena didžiausių problemų yra ne tai, kad mes neturime gero švietimo apskritai, o tai, kad mūsų geriausi pasiekimai atitrūko ir kiti ne visi spėja tokio lygio pasiekimus pasiekti“, – sakė A. Žukauskas.
Ar geri norai liks tik popieriuje?
Vis dėlto komiteto pirmininkas akcentuoja, kad neužtenka tik pasirašyti nutarimą dėl švietimo, svarbiausia, – kaip pavyks jį įgyvendinti.
„Yra žinomas toks dalykas, kad sėkmę nuo nesėkmės ar laimėtojus nuo nevykėlių ir skiria įgyvendinimas. Nes priimti gražias vizijas, priimti strategijas, susitarimus, nutarimus, yra tik labai maža dalis darbo.
Tikras darbas prasideda tik tada, kai reikia tai įgyvendinti. Čia dabar labai priklausys nuo dabartinės Vyriausybės. Bet, mano galva, mes šiandien turime tokią politinę daugumą ir tokią Vyriausybę, kuri pajėgi įgyvendinti labai rimtus dalykus“, – sakė A. Žukauskas.
Karbauskis abejoja susitarimo sėkme
Susitarimą dėl švietimo bandyta parengti dar praėjusioje Seimo kadencijoje, tačiau dokumentas įstrigo diskusijose. Buvęs Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad ir dabar pasiekti bendrą sutarimą bus sunku, nes partijų požiūriai švietimo klausimais reikšmingai skiriasi.
„Na, jeigu dėl kelių principų kažkokių, mes sakysime – aukštasis mokslas nemokamas, jie sakys atvirkščiai. Mes sakysime, kad išsaugoti tinklą mokyklų, kad žmonės regionuose turėtų mokyklas, miesteliuose, kaimuose, jie sakys atvirkščiai“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo R. Karbauskis.
„Mes tai žinome, mes suprantame – liberalų požiūris ir mūsų požiūris skiriasi iš esmės“, – pridūrė politikas.
R. Karbauskis apskritai stebisi, kam reikalingas bendras sutarimas dėl švietimo politikos, jei Vyriausybės programoje aiškiai nurodyti valdančiųjų siekiai.
„Yra pateikta Vyriausybės darbų programa ir ten švietimo dalis yra pakankamai smulkiai išdėstyta. Tokiu atveju kyla klausimas, dėl ko tarsimės, jeigu jie jau labai aiškiai tą dalį išdėstė“, – stebėjosi R. Karbauskis.
Tuo metu A. Žukauskas neabejoja, kad partijoms apvyks rasti bendrą sutarimą, mat prieš Seimo rinkimus savo rinkimų programose akcentavo švietimo klausimus.
„Manau, kad toks nacionalinis susitarimas gali būti lengvai pasiektas, nes tikrai dauguma parlamentinių partijų turi vizijas, kurios labai stipriai persidengia. Ta prasme, mes į nacionalinį susitarimą įtrauksime tuos dalykus, dėl kurių visi sutaria. Jų tikrai pakankamai, yda dėl ko susitarti ir galima susitarti“, – pažymėjo A. Žukauskas.
Tikslas – vienodos galimybės visiems šalies vaikams
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo – vienas Vyriausybės programos prioritetų. Kaip rašoma programoje, pagrindinis susitarimo tikslas – kiekvienam Lietuvos vaikui užtikrinti vienodas galimybes siekti geriausio išsilavinimo, nepaisant jo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
Diskusijoje dėl geriausio švietimo sistemos modelio dalyvauja švietimo bendruomenė ir politinių partijų atstovai.
„Sutarti ilgalaikiai švietimo tikslai neturėtų kisti dėl vyriausybių kaitos ar pavienių politinių iniciatyvų. Privalome užtikrinti pokyčių nuoseklumą ir tęstinumą“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Nacionalinį susitarimą dėl švietimo planuojama pasirašyti iki kitų mokslo metų pradžios. Siekti tokio susitarimo tarp partijų ragina ir prezidentas Gitanas Nausėda.
